„Vien svarstymas tokių pataisų jau yra antikonstitucinis veiksmas, kadangi pažeidžiame sąvokas, kurios yra įrašytos į Konstituciją, civilinį kodeksą. Akivaizdu, iš kur čia kyšo ausys – šnekame vien tik apie biznio planą, tik nesakome kainų, kiek kainuoja testas, skiepas.
Mielieji, susimąstykime, ką darome, nes čia duosime darbo ir prokuratūrai, ir VSD, ir FNTT. <...> Aš manau, kad turime pasakyti garsiai: tai, kas čia dabar vyksta, nevyksta be tam tikrų kūrėjo pastangų, kuris sako „atleiskite jam Viešpatie, nes jis nežino, ką daro“. Tai mes sakome – jūs darote blogai, sustokite. Raginu pagalvoti gerai, ką mes darome“, – kalbėjo D.Kepenis.
Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen paragino Seimo narį posėdžių salėje sąmokslo teorijų neskleisti, o pažiūrėti į akis su COVID-19 kovojantiems pacientams.
„Gerbiamas kolega, trumpa replika – galbūt sąmokslo teorijas jūs galėtumėte sakyti ne Seimo posėdžių salėje, o žiūrėdamas į akis ligoninėse besigydantiems kovido pacientams, kurių šiandien, deja, vis dar turime žymiai per daug“, – atsakė Seimo pirmininkė.
Šie žodžiai Seimo posėdžių salėje buvo palydėti plojimais.
Kiek vėliau Seimo narys Kęstutis Masiulis pasiūlė LVŽS frakcijai atsiriboti nuo D.Kepenio pasisakymų.
„Aš siūlyčiau Kepeniui nevaizduoti Vydūno žinovo, ir apskritai, gal valstiečiai galėtų atsiriboti nuo jo šnekų?“, – klausė jis.
Svarstė privalomo testavimo klausimą
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas teigė, jog situacija labai greitai kinta, todėl būtina į tai reaguoti.
„Susirgimų skaičius auga, todėl labai prašau prisiimti atsakomybę ir neklaidinti žmonių, kad tai yra priverstinis testavimas. Yra dvi galimybės – arba verslui būti uždarytam, arba laukti, kol viskas galės atsidaryti. Tai čia atsiranda trečia galimybė – atsidaryti anksčiau, nesulaukus tos vadinamosios žalios zonos“, – sakė A.Matulas.
Premjerė I.Šimonytė teigė, kad naujų užsikrėtimų COVID-19 sparčiai daugėja, antradienį paaiškėjo, kad Lietuvoje jau atsirado ir PAR viruso atmaina, todėl reikia taikyti agresyvesnes kovos su koronavirusu priemones.
„Daug čia buvo visokių spekuliacijų, bet reikia suprasti, kad jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“, – sakė premjerė I.Šimonytė.
Parlamentas dėl šių pataisų planavo balsuoti praėjusią savaitę, tačiau ketvirtadienį dėl techninių trukdžių neapsvarsčius šio klausimo buvo nutrauktas nuotoliniu būdu vykęs posėdis. Šį antradienį Seimas renkasi posėdžiauti gyvai.
Pagal pataisas, Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.
Atsisakęs tikrintis arba be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs darbuotojas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, būtų skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą.
Jei tokių galimybių nėra, jis būtų nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.
Projektą Seimui pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad jo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatą, šalyje paskelbus karantiną ar ekstremaliąją padėtį dėl užkrečiamosios ligos.
Pataisos taip pat įtvirtina, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Taip pat numatyta, jog darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
