Tačiau nereikėjo ir lietaus, sniego likučiai pasirodžius kaitresnei saulei, pasruvo upeliu ir greitai virto neišvažiuojama purvyne.
Geresniu gyvenimu gali džiaugtis tik Žemuogių gatvėje įsikūrusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ties kurios namais baigiasi asfaltas, ir dalis Draustinio gatvės gyventojų.
Verta paminėti, kad neasfaltuota kelio dalis nuo Mėtų gatvės iki Žemuogių gatvėje esančio D.Grybauskaitės namo yra maždaug 300 metrų ilgio atkarpa, kuri tampa sunkiai išvažiuojama purvyne.
Nors kiti namai pastatyti panašiu metu kaip prezidentės, gatvės šalia jų skęsta purve. Mat naujų kvartalų vystytojai nepasirūpino padengti 50 proc. kelių asfaltavimo lėšų, tad Vilniaus rajono savivaldybė likusia suma taip pat neprisidėjo.
Tenka sėsti prie visureigio vairo
Iš karto už D.Grybauskaitės namų prasideda šunkelis. Kiek toliau pavažiavus Žemuogių gatve matyti Lauryno kotedžas. Jis dar nebaigtas statyti.
Apžiūrėti darbų savaitgalį visureigiu atvažiavęs vyras tikino, kad visada čia vykdamas renkasi galingesnę mašiną. „Šeima turi dar du automobilius, bet reikia visureigio, nes kelio niekas neprižiūri, jis išmaltas statybininkų sunkiasvorės technikos. Prašėme savivaldybės kelią bent palyginti, bet ji vis atsikalbinėja: tai per sausa, tai per šlapia. O kai pasnigo, niekas kelio taip pat nenuvalė“, – pasakojo vyriškis.
Beje, prasidėjus Vilniaus rajono teritorijai, nebuvo nuo sniego nuvalytas asfaltas ir link D.Grybauskaitės namų. Tuo tarpu Vilniaus miesto ribose kelio danga buvo ir nuvalyta, ir pabarstyta.
Laurynas sakė suprantąs, kad prezidentės kaimynai gali džiaugtis asfaltu dėl to, kad visų namų statybos baigtos, jie jau apgyvendinti. „Bet vis tiek netikiu, kad statytojai būtų taip stengęsi, jeigu ten nebūtų prezidentės namo. Spėju, kad visa Žemuogių gatvė būtų tokia pat, kaip mūsų atkarpa – duobėta ir purvina“, – pridūrė vyriškis.
Su naujienų portalu lrytas.lt penktadienį po pietų susisiekę skaitytojai ne tik dalijosi nuotraukomis, bet ir pasakojo, kad minėtoje vietoje teko traukti keliolika įklimpusių ir išvažiuoti nebesugebėjusių automobilių.
Kaip kvartalai tampa išskirtiniais?
„Kvartalą pristatydavo kaip išskirtinių sklypų. Dar reklamą ir čia apsigyvendama prezidentė padarė. O kam dabar gyventi gera? Tik prezidentei ir jos kaimynams“, – pats į savo klausimą atsakė Žemuogių gatvėje sutiktas gyventojas, prašęs neminėti vardo.
Jis prisiminė ir Noragiškių gatvės Vilniuje, kur anksčiau, dar prieš tapdama prezidente, kotedže gyveno D.Grybauskaitė, istoriją: „Kai ten prisikėlė visokio plauko politikų, gatvę stebuklingai asfaltavo. O aplinkinių gatvelių gyventojai ir toliau rijo dulkes, skendo purve.“
Politika besidomintis vyras priminė ir Pašilių kaimą Vilniaus rajone, kur sklypą buvo nusipirkusi D.Grybauskaitė. Kai tai paaiškėjo, puolė link jos valdų paknopstomis tiesti kelią. Tik persistengė, nes D.Grybauskaitė sklypą pardavė ir susirado Bajorų kaime, kur dabar ir gyvena.
„Tai štai kokie tie mūsų bajorai“, – numojo ranka pašnekovas, kuriam labiau prie širdies užsienio politikų, net karalių elgesys, važinėjančių dviračiais, viešuoju transportu, bendraujančių su žmonėmis. Anot jo, tokie vadovai kelia pasitikėjimą, jie bent jau negąsdina praeivių, lakstydami gatvėmis su palyda, blyksinčiais švyturėliais ir sirenomis.
Nepatogumus atperka supanti gamta
Mėtų gatve ėjusi Andrėja čia su vyru apsigyveno neseniai. „Tik praėjusį rudenį persikraustėme, tai dar nepripratome prie gyvenimo užmiestyje. Patinka, kad miškas šalia, kad tylu ir ramu. Juk gyvenome pačiame Vilniaus centre, Pamėnkalnio gatvėje“, – pasakojo naujakurė.
Iš pradžių jai buvo neįprasta, kad grįžus iš pasivaikščiojimų tenka plauti batus. Vilniuje to daryti nereikėjo. Dažniau tenka plauti ir šeimos automobilį.
„Bet tai smulkmenos. Juk žinojome, kur gyvensime. Be to, menkus nepatogumus atperka tyras oras ir gamta“, – tikino buvusi vilnietė.
Tiesa, 1,24 kilometro Mėtų gatvės 2019 metais buvo asfaltuota, bet aplink liko šunkeliai.
Darbų vertė – bemaž pusė milijono
Kai prieš porą metų paaiškėjo, kad Bajorų kaime bus asfaltuojama Žemuogių gatvė, gyventojai vylėsi, jog neužmirš ir jų kelių. Deja.
D.Grybauskaitė namą pirko iš statybos įmonės „Apyvarta“. Jos įgaliotinis Robertas Aleksa
2018 metų rudenį Vilniaus rajono savivaldybei įteikė paraišką dėl 0,53 kilometro gatvės asfalto dangos įrengimo darbų.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič informavo, kad prašymas buvo svarstomas taip pačiais metais. Beje, žaibiškai – praėjus vos mėnesiui ir kelioms dienoms. Kaip ir reikėjo tikėtis, savivaldybės Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto komisija buvo už gatvės asfaltavimą.
Komisija priėmė sprendimą finansuoti 50 proc. Žemuogių ir Draustinio gatvių ruožo dalies asfalto dangos įrengimo vertės.
Per 450 tūkst. eurų. Tokia yra link D.Grybauskaitės namų vedančių gatvių asfaltavimo darbų vertė. Parengtas projektas, kitų metų rugsėjį pasirašyta paramos sutartis, „Apyvarta“ pervedė 50 proc. lėšų ir Bajorų kaimas netrukus galėjo džiaugtis civilizacijos privalumais.
Augančiai savivaldybei trūksta lėšų
Vilniaus rajonas yra vienas iš didžiausių šalies rajonų. Kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius nuolat auga ir jau peržengia 100 tūkst., o skiriamo finansavimo kelių plėtrai nepakanka. Be to, poreikiai vis auga.
Vilniaus rajono savivaldybė dėl to kreipėsi į Vyriausybę, prašė inicijuoti patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo pakeitimą, numatant papildomą eismo intensyvumo rodiklį priemiestinėms savivaldybėms, kuris Vilniaus rajonui yra ypač aktualus.
Vietoj to Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Trakų savivaldybe metų pradžioje sulaukė antausio.
Susisiekimo ministerija sausio 28-ąją pranešė, kad KPPP lėšas Vilniaus ir Trakų rajonų vietinės reikšmės keliams šiemet numatoma skirstyti „teisingiau“ – panašiomis sąlygomis ir proporcijomis kaip ir kitoms savivaldybėms. Tam pritarė Vyriausybė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad Vilniaus ir Trakų rajonai buvo net du kartus išskiriami kitų savivaldybių atžvilgiu skirstant lėšų keliams proporcijas, todėl jis pasiūlė jiems skirtas lėšas paskirstyti kitiems rajonams.
Pasak M.Skuodžio, Vilniaus ir Trakų rajonams buvo suteikiamas prioritetas ir kaip Sostinės regiono, ir kaip žiedinėms savivaldybėms, todėl dabar joms paliktas tik Sostinės regiono prioritetas.
Pavyzdžiui, 2020 metais Vilniaus, Trakų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonams pagal žiedinių savivaldybių kriterijų skirta 2,711 mln. eurų, iš jų trečdalis lėšų teko Vilniaus ir Trakų rajonams (atitinkamai 668,7 tūkst. ir 223,2 tūkst. eurų).
Šiemet žiedinėms savivaldybėms buvo numatyta 2,32 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų Vilniaus ir Trakų rajonams – 772,6 tūkst. eurų (atitinkamai 577 tūkst. ir 195,5 tūkst. eurų), tačiau dabar šios lėšos atiteks likusioms penkioms savivaldybėms.
Tad Vilniaus rajono savivaldybė nelabai ką turi pasiūlyti. Tiesa, nuo 2012 metų rajone vykdoma programa dėl kelių ir gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo, kai 50 proc. darbų vertės padengia savivaldybė, o likusią dalį apmoka gyventojai ar verslo subjektai. Ja ir pasinaudojo D.Grybauskaitės namo statytojai. Tačiau kitiems naujakuriams tai neįkandama.
Pagrindinės sąlygos gauti dalinį finansavimą remontuojant kelius ir gatves – kelias turi būti įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir sudarius paramos sutartį, fiziniai ar juridiniai asmenys perveda pusę sumos, reikalingos keliui ar gatvei asfaltuoti.
