Tuo pačiu Centro vadovas atsiprašė už interviu metu išsakytas mintis dėl „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimo ir pasiteisino nuovargiu dėl du mėnesius prieš jį nukreipto mobingo.
Patiriamas mobingas
„Valdybos sprendimą vertinu labai palankiai. Tai, ko gero, vienintelis galimas sprendimas šioje situacijoje. Demokratinėje visuomenėje, jei kyla abejonių dėl galimybės eiti pareigas, visada reikia pasitikrinti“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Tuo metu atsitraukti savo noru teigė nesvarstęs: „Negaliu atsitraukti iš pareigų dėl nepadarytų darbų arba dėl pirmtakų padarytų darbų“.
A.Jakubauskas atsiprašė ir dėl interviu metu išsakytos minties, jog jo vadovaujamas LGGRTC „susiduria su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu“.
„Atsiprašau dėl šito pasisakymo. (...) Visi esame pavargę, esu du mėnesius persekiojamas. Ko gero, peržiūrėjęs šį įrašą, turiu pripažinti, kad man pačiam nesmagu buvo“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Nors LGGRTC atleisti darbuotojai viešai užsimena apie jiems darytą spaudimą, A.Jakubauskas teigia, kad mobingą patiria jis pats.
„Visada prašyčiau pateikti bent vieną įrodymą mano spaudimo arba mano mobingo. Pasakysiu tiesiai – du mėnesius pats patiriu mobingą, ir mano šeima patiria psichologinį spaudimą.
Bet aš esu akademinės bendruomenės žmogus, niekada netaikiau tokių elementų, kaip mobingas, spaudimas, teroras, dvasinis spaudimas. Patikėkite, tai – ne mano moralinės nuostatos. Aš esu demokratinių pažiūrų žmogus, linkęs išklausyti kiekvieną darbuotoją“, – kalbėjo LGGRTC vadovas.
Taisė trūkumus?
Po Seimo valdybos nutarimo A.Jakubauskas teigė, jog jaučiasi lyg patekęs tarp dviejų Seimo valdybų – anos kadencijos Seimo Valdybos ir šiandieninės Valdybos nutarimo – girnų.
„Prieš pusmetį pradėjęs vadovauti Centrui ėmiau taisyti anos kadencijos Seimo valdybos nurodytus trūkumus – sugriežtinau viešinimo taisykles, bandėme su istorikais kalbėtis, kaip pagerinti tyrimų kokybę. Tai sukėlė dalies darbuotojų, pabrėžiu – šeštadalio darbuotojų – nepasitenkinimą.
Šiandien galiu pasakyti, kad nauja Seimo Valdyba užėmė priešingą poziciją: bandymą taisyti anos kadencijos Seimo Valdybos nurodytus trūkumas administracinėmis priemonėmis ir turimais resursais įvertino kaip tariamai nedemokratiško vadovavimo žingsnius, nekokybišką administravimą, kažkodėl išgirdo tik 17 darbuotojų skundą, bet nekreipė dėmesio į 61 darbuotojo kitokią nuomonę.
Dabar esu gavęs 18 signatarų paklausimą, kaip taisomi anos kadencijos Seimo valdybos nurodyti trūkumai, ir po šios dienos Valdybos sprendimo nebežinau, ką jiems atsakyti. Gal reiktų klausti posėdyje dalyvavusių signatarų, kaip atrodo jiems“, – komentare teigė A.Jakubauskas.
„Leftistinėms pažiūrų“ spaudimas
Tuo metu interviu Krymo totorių televizijai šią savaitę jis tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu. Jis taip pat sako turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.
„Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją. Deja, Lietuvoje iškilo istorikų mokykla, kuri kitaip traktuoja savo tėvynę, savo šalį, nei istorikai, dirbę daugelį metų, ypač po nepriklausomybės atgavimo, kurie sukūrė Lietuvos praeities paveikslą – ypač vokiečių, sovietinės okupacijos, Holokausto, ginkluoto pasipriešinimo“, – kalbėjo A. Jakubauskas.
Jis citavo vieno, kaip teigė, „Vokietijoje gyvenančio žmogaus“ mintį, kad „Markso ir Engelso fantomas dar gyvas, tik jis jau nebemojuoja raudonomis vėliavomis, bet kaip ir visos bakterijos, jis mutavo“.
„Atvejai, kai jaunoji karta išrenkama į parlamentą, turi savo pasekėjų, stengiasi visas šias leftistines pažiūras – vienalytes santuokas, narkotikų dekriminalizaciją ir t. t. įdiegti Lietuvos visuomenėje. Taip nutiko, kad Lietuvoje mes tapome kaip ir šių įvykių dalimi, nes mes kaip ir atstovaujame tradicinėms vertybėms, o parlamente iškilo tam tikrų valdininkų, kurie atstovauja kitam sparnui, paskyrimo klausimas, iškilo toks pasipriešinimas“, – kalbėjo Genocido centro vadovas.
„Mes atleidome vieną merginą, kuri užsiėmė intrigomis, rašė laiškus darbuotojams naktimis ir yra kaip ir kitos mokyklos dalis, kuri klesti Vilniaus universitete, kuri tapo jos gynėja. Atsiųstas laiškas Lietuvos parlamentui, kad mes neva pažeidžiame teises, bet tai netiesa, patikėkite, netiesa – tiesiog susidūrė dvi pasaulėžiūros, apie kurias kalbėjau, ir nauja pasaulėžiūra, kylanti iš Europos Sąjungos valstybių“, – kalbėjo jis.
A. Jakubauskas sakė, kad „rimtos diskusijos“ vyksta jau du mėnesius, tačiau „krizė aprimo“. Jis esąs įsitikinęs, kad Seime neatsiras 71 vieno politiko, kad būtų pritarta jo atleidimui.
„Tai praktiškai neįmanoma. Todėl, matyt, valdantieji suprato, kad tokiu būdu manęs atleisti nepavyks, todėl greičiausiai bus pristatytas koks nors kitas planas“, – teigė A. Jakubauskas.
Atleidimo istorija
Seimo valdyba penktadienį pasiūlė parlamentui atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovą Adą Jakubauską iš pareigų.
Siūlymas grindžiamas tuo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Daug diskusijų sukėlė A. Jakubausko sprendimas iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę, viešai išsakiusią abejones dėl centro vadovybės ir siekių politizuoti tyrimus.
Valdybos posėdžio metu akcentuota, kad A. Jakubausko veikla netenkina apie 20 Genocido centro ir kitų mokslininkų, pasigendama bendradarbiavimo priimant sprendimus, tuo metu apie 60 nepasirašiusių darbuotojų išreiškė palaikymą vadovui.
Pagal įstatymą, centro direktorių skiria ir atleidžia Seimas. A. Jakubauskas vadovauti LGGRTC pradėjo pernai vasarą.
