Už tai, kad Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė 40 metų B.Sabatauskaitė būtų paskirta lygių galimybių kontroliere, ketvirtadienį slapta balsavo 75 Seimo nariai, prieš 38, susilaikė 17. J.Sabatauskas nuo balsavimo nusišalino.
Pati B.Sabatauskaitė jau anksčiau yra pareiškusi, kad savo asmeninio gyvenimo nekomentuos. Žiniasklaidos pranešimų apie šios teisininkės lytinę orientaciją neminėjo ir Seimo nariai, gyrę jos kompetenciją žmogaus teisių srityje.
Antai Seimo narė Dovilė Šakalienė balsavimą dėl B.Sabatauskaitės skyrimo kontroliere prilygino svarbiam demokratijos egzaminui.
Tuo metu parlamentarui Mindaugui Puidokui kilo abejonių dėl B.Sabatauskaitės nenoro komentuoti savo biografijos.
Jis teigė gavęs daugybę vienodo turinio laiškų iš rinkėjų, kurie reiškė susirūpinimą, kad tapusi lygių galimybių kontroliere B.Sabatauskaitė gins tik LGBT bendruomenės teises.
– Tapote pirmąja Seimo patvirtinta Lietuvos pareigūne, kuri nepaneigė žiniasklaidos žinių apie jūsų homoseksualumą ir užsienyje sudarytą santuoką su tos pačios lyties asmeniu. Ką apie tai galėtumėte pasakyti? – „Lietuvos rytas“ paklausė B.Sabatauskaitės.
– Esu dėkinga visiems palaikiusiems mano kandidatūrą. Tai privilegija ir įpareigojimas siekti didesnio lygiateisiškumo mūsų valstybėje.
– Kokią lygių galimybių kontrolieriaus veiklos sritį laikytumėte pagrindine?
– Daugybėje šalių egzistuoja mišrus modelis, kai ombudsmenai tiria skundus ir vykdo diskriminacijos prevenciją.
Lietuva – viena tokių šalių. Prevencijos funkcija be galo svarbi.
Manyčiau, ryšio palaikymas su bendruomenėmis, profsąjungomis, švietimas, kalbėjimas, kas yra diskriminacija, kaip atpažinti jos atvejus, yra viena svarbiausių veiklos sričių. Norėčiau dėmesį skirti identifikuoti ir struktūrinės diskriminacijos atvejus – kai tam tikri teisės aktai sudaro kliūtis lygiateisiškumui arba sukuria situacijas diskriminacijai egzistuoti.
– Kuo iš esmės skiriasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nuo kitų institucijų? Juk skųstis dėl patirtos skriaudos galima teismui, o mokymus apie diskriminaciją rengia visuomeninės organizacijos, laimėjusios konkursus ir gavusios paramą.
– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos misija – užtikrinti lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, veikimą ir stebėseną.
Kontrolierius gali ne tik tirti skundus, bet ir imtis atlikti tyrimus savo iniciatyva, rengti nepriklausomas diskriminacijos apžvalgas.
– Diskriminuojamos grupės neretai nesutaria viena su kita. Pavyzdžiui, religinių bendruomenių atstovams labai nepatinka feministės, neįgalieji nesupranta, kodėl nereikia diskriminuoti homoseksualų. Kaip ketinate spręsti šias problemas?
– Suprantama, jog diskriminaciją dažnai patiriančių bendruomenių nariai būna nusivylę ir netiki, kad jų teises kas nors gali apsaugoti ar kad kam nors tai svarbu.
Tačiau susidomėjimo lygiomis galimybėmis vis daugiau. Todėl kalbėdama su skirtingomis organizacijomis ir toliau skatinsiu palaikyti visų jų lygiateisiškumo siekį.
– Mano namo laiptinėje kabo skelbimas, raginantis rakinti duris, nes esą vaikšto benamiai ir čigonės. Ar galėčiau dėl to pasiskųsti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai?
– Požiūris į asmenis dėl jų socialinės padėties ar tautybės vis dar gana neigiamas. Ne viską padaro ir valstybė. Pavyzdžiui, norėdami išsinuomoti būstą, su iššūkiais susiduria tiek romų tautybės asmenys, tiek pabėgėliai, užsieniečiai, tiek vaikų turinčios šeimos.
Mes gyvename įvairovės visuomenėje, todėl be galo svarbu, kad galėtume ir veikti, ir jaustis visaverčiais žmonėmis.
