Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau daugybę kartų skyrė baudas dėl nežmoniškų įkalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose.
O neseniai šis teismas taip pat pareiškė, kad pataisos namai savo neteisėtais veiksmais ne tik neužkerta kelio nuteistiesiems vykdyti naujus nusikaltimus, bet ir neužtikrina elementaraus kalinių saugumo.
Pylė verdantį vandenį
Kad pataisos namuose atlikti bausmę yra nesaugu, savo kailiu įsitikino 42 metų nuteistasis Jonas Ugianskas.
Uždarytas į kamerą su kitais kaliniais, vyriškis nuolat buvo kankinamas.
Iš pradžių vienas smurtautojas jį talžė diržu.
Po kelių dienų prie egzekucijos prisidėjo ir kiti kameroje laikomi nuteistieji.
Jiems esą nepatiko, jog J.Ugianskas keistai į juos pažiūrėjo ir šaukštu perbraukė per metalinės lovos šonus.
Kaliniai paguldė savo auką ant žemės ir ėmė iš virdulių ant jo pilti verdantį vandenį.
Nors J.Ugianskui buvo nustatyti beveik viso kūno antro laipsnio nudegimai, niekas juo nesirūpino ir toliau laikė toje pačioje kameroje su kankintojais.
Kūne aptiko 23 žaizdas
Po kelių dienų kankintojai tęsė egzekuciją – jie daužė auką kumščiais, spardė, badė peiliais.
Kai kankinamas vyriškis atsisakė savo artimiesiems rašyti laišką, kad šie į kankintojų sąskaitą pervestų pinigų, egzekucija buvo tęsiama.
Budeliai auką ne tik mušė, bet ir iš po čiužinių ištrauktais peiliais badė ir raižė kojas.
Skausmo neišvėręs nukentėjėlis ėmė garsiai šaukti, tačiau tik vargais negalais prisikvietė prižiūrėtojus.
Tuomet pataisos namų medikai nustatė, kad J.Ugianskui buvo padaryti didelį skausmą sukėlę 23 sužalojimai.
Kankintojai buvo nuteisti
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui.
Nors Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimu J.Ugiansko kankintojai buvo nuteisti, nukentėjėlis buvo įsitikinęs, kad dėl jo kančių kalti ir Pravieniškių pataisos namai, kurie nesugebėjo užtikrinti jo saugumo.
Net ir tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas, auka buvo priversta gyventi kartu su savo budeliais. Dėl įvykusio incidento pataisos namų vadovai net nepradėjo tarnybinio patikrinimo.
Žala – tik 200 eurų?
2019 metais nukentėjęs kalinys kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydamas, kad valstybė atlygintų jam padarytą neturtinę žalą – 20 tūkstančių eurų.
Teismas konstatavo, kad pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus ir neužtikrino tinkamos nuteistųjų apsaugos.
Nors J.Ugianskas prašė, kad jam būtų atlyginta 20 tūkst. eurų moralinė žala, teismas patirtą neturtinę žalą įvertino 200 eurų.
Pinigų mokėti nenorėjo
Netgi ir ši palyginti nedidelė J.Ugianskui priteista pinigų suma pataisos namų vadovams pasirodė reikšminga ir jie sprendimą apskundė LVAT.
Skundo autoriai į bylą trečiaisiais asmenimis prašė įtraukti J.Ugiansko kankintojus, siūlė teismui pasidomėti, ar nukentėjusysis nėra gavęs kompensacijos iš Teisingumo ministerijos fondų.
Neseniai LVAT atmetė pataisos namų skundą ir dar kartą pabrėžė, jog Pravieniškių pataisos namuose nebuvo užtikrinta nuteistųjų elgesio kontrolė ir jų saugumas.
Leidžia daryti nusikaltimus
Verslininkui Donatui Šiauliui bandymas prisiteisti neturtinę žalą buvo šiek tiek sėkmingesnis.
Patekęs į Pravieniškių pataisos namuose veikusių nuteistųjų sukčiavimo pinkles vyriškis iš valstybės prisiteisė daugiau kaip 2 tūkstančius eurų.
LVAT konstatavo, kad Pravieniškių pataisos namai savo neteisėtais veiksmais sudarė nuteistiesiems galimybę daryti nusikaltimus.
Sukūrė fiktyvų portalą
Galutinį sprendimą LVAT priėmė visai neseniai, tačiau bėdos, į kurias pateko D.Šiaulys, prasidėjo dar 2014 metais.
Tuomet jis už 21 400 eurų iš vieno Vokietijos piliečio nusipirko automobilį BMW.
Kadangi verslininkas neturėjo galimybių automobilio parsigabenti, kreipėsi į oficialiai internete besireklamavusį portalą autolade.lt, kuris skelbėsi organizuojantis tokio tipo paslaugas.
Tuomet verslininkas net neįtarė, kad šį portalą buvo įkūrę Pravieniškių pataisos namuose įkalinti kaliniai. Vienas jų atsiliepė į D.Šiaulio skambutį ir pažadėjo greitai atgabenti automobilį.
Netrukus apsimetėlis organizatorius verslininkui pranešė, kad mašiną pargabens bendrovė „Eurofortūna“, ir net nurodė vairuotojo telefono numerį.
Mašinas atsiėmė užsakovas
D.Šiaulys patikrino bendrovę „Eurofortūna“, įsitikino, jog tokia įmonė iš tiesų veikia ir verčiasi tarptautiniais gabenimais, susiskambino su vairuotoju.
Įsitikinęs, kad nėra jokių pavojų, pervedė 300 eurų už automobilio atvežimą ir nurodė koordinates, kur rasti BMW pardavėją.
Tačiau kai sutartą dieną verslininkas paskambino vairuotojui ir paklausė, kur jo mašina, išgirdo atsakymą, kad BMW ir dar du apynaujus automobilius prieš dieną perdavė užsakovui iš portalo autolade.lt.
Sukčius nieko neturėjo
Supratęs, kad yra apgautas, D.Šiaulys kreipėsi į Marijampolės policijos komisariatą. Greitai pareigūnai demaskavo vieną Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantį šios aferos sumanytoją.
Jis buvo nuteistas, bet atgauti pinigų iš jokio turto neturinčio aferisto verslininkui nepavyko.
Nepavyko išieškoti žalos ir iš mašiną vežusios bendrovės „Eurofortūna“ – netrukus ji bankrutavo.
Atlygino tik moralinę žalą
Įsitikinęs, kad dėl jam padarytos žalos yra atsakingi ir Pravieniškių pataisos namai, D.Šiaulys 2019 metais kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.
Bylinėtis teko beveik dvejus metus. Neseniai LVAT konstatavo, kad Pravieniškių pataisos namai nesiėmė pakankamai priemonių, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją ir kad nuteistieji negalėtų jais naudotis ir daryti nusikaltimų.
Nors D.Šiaulys prašė, kad valstybė dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų veiksmų atlygintų ir pusę jam padarytos materialinės žalos (10 700 eurų), teismas priteisė tik tūkstančio eurų moralinę žalą ir 1300 eurų teisines išlaidas.
Valstybei gali pasipilti ieškiniai
Didelių ieškinių valstybė gali sulaukti, kai Vilniaus apygardos teismas baigs nagrinėti vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą.
Byloje teigiama, kad 16 savo tvarką Pravieniškių pataisos namuose įsivedusių nuteistųjų veikė kaip organizuota grupuotė.
Jau per pirmąjį teismo posėdį 2018-ųjų spalį advokatas S.Slapšinskas prokurorus įspėjo, kad tokia formuluotė valstybei gali labai brangiai kainuoti.
„Vertinant prokuratūros pasiūlytą poziciją galima daryti išvadą, jog asmenys atlikti bausmės buvo siunčiami į pataisos įstaigą visiems žinant, kad joje veikė nusikalstamas susivienijimas“, – kalbėjo buvęs prokuroras.
Advokatas neatmetė, kad nuteistieji dėl to gali pateikti ieškinius tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams teismams.
Kad kalėjimuose egzistuoja subkultūra, pripažino beveik visi šioje byloje teisme apklausti Kalėjimų departamento ir Pravieniškių pataisos namų vadovai.
Aiškėja, kad tai toleravo ir kai kurie pareigūnai. Kartu su pulku kalinių teisiamųjų suole atsidūrė ir tuometis Pravieniškių pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnas E.Baronėnas.
Pravieniškių pataisos namų vadeivos kaltinami nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti, kitais nusikaltimais.
Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, kad vos tik naujam kaliniui atvykus į Pravieniškių pataisos namus paaiškėdavo, kokiai kastai jis priklausys. Pirmiausia buvo vertinama, iš kokio jis miesto, už ką ir kiek laiko nuteistas, ar jį lanko tėvai, ar tėvai turi pinigų.
Vadeivos prašydavo naujokų susimokėti už geresnes gyvenimo sąlygas, o tie, kurie negalėdavo ar nenorėdavo to daryti, tapdavo vergais.
