Nacionalinį kraujo centrą krečia skandalas: A. Verygos įpirštas gelbėtojas vienu mostu pridirbo naujų bėdų

Nuostolių skersvėjai košia Nacionalinį kraujo centrą. Anksčiau dirbęs pelningai centras ėmė taškytis pinigais samdomiems teisininkams, tačiau net jie nepadėjo parduoti priruoštos kraujo plazmos – apie tris jos tonas teks pilti lauk.

Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos (kairėje) staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos (kairėje) staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos  staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos  staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos  staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos  staigiai palaimintas NKC direktorius D.Gutauskas klupinėja.<br> SAM interneto svetainės nuotr.
Kraujo centre paseno per 3 tonas kraujo plazmos.<br> T.Bauro nuotr.
Kraujo centre paseno per 3 tonas kraujo plazmos.<br> T.Bauro nuotr.
Nacionalinis kraujo centras yra operacinių maitintojas donorų duodamo kraujo komponentais.<br> T.Bauro nuotr.
Nacionalinis kraujo centras yra operacinių maitintojas donorų duodamo kraujo komponentais.<br> T.Bauro nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>T.Bauro nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>T.Bauro nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Verygos (nuotr) įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė J.Bikulčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė J.Bikulčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 30, 2021, 5:57 AM, atnaujinta Mar 30, 2021, 1:00 PM

Tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – kraujo donoro kėdėje, greta – ką tik Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriumi paskirtas 36 metų Daumantas Gutauskas. Tokiais viešųjų ryšių akcijos vaizdais 2019-ųjų rugpjūtį pasidalijo šio centro savininkė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Viskas įvyko žaibiškai – kone per parą D.Gutauskas savo verslą iškeitė į valdininko kėdę.

Įrašai Registrų centre liudija, kad 2019-ųjų rugpjūčio 1-ąją savo įmonės „Baltijos medicina“ direktore jis paskyrė metais jaunesnę Raimondą Josiukaitę, o pats nuo rugpjūčio 2-osios pradėjo eiti NKC direktoriaus pareigas.

Viešųjų ryšių akcijos greitai užsimiršta – lieka tiktai kasdienis darbas.

Tačiau tai, ką šį mėnesį auditoriai suguldė į NKC vidaus audito ataskaitą, rodo, kad per aštuoniolika D.Gutausko vadovavimo mėnesių centras atsidūrė nuostolių, didelių išlaidų teisininkams ir nepadarytų darbų smegduobėje.

Neaprūpino krauju

NKC yra operacinių maitintojas kraujo komponentais. Eritrocitai, trombocitai, šviežiai šaldyta plazma būtini gelbėjant žmones po avarijų ar atliekant sudėtingas operacijas.

Ligoninės iš anksto suplanuoja, kiek maždaug tų komponentų joms prireiks per metus, ir tuos skaičius pateikia NKC.

Ir užpernai, ir 2018-aisiais NKC gydymo įstaigas aprūpino taip, kaip reikia.

Tačiau pernai kilo chaosas. Tiekimas sutriko – į ligonines buvo nugabenama mažiau kraujo komponentų, nei joms reikėjo, pavyzdžiui, vietoj 69 tūkst. vienetų eritrocitų masės gydymo įstaigas iš NKC pernai pasiekė apie 61,4 tūkst. vienetų.

Bet tarsi nekreipdamas dėmesio į šiuos skaičius D.Gutauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad pernai NKC patenkino 98 proc. kraujo komponentų poreikio.

Atliko įstaigos auditą

A.Verygos įpiršto NKC direktoriaus gebėjimai vadovauti netruko virsti penkiaženklėmis sumomis, mokamomis naujiems samdomiems teisininkams.

Žinioms apie tai, kas vyksta NKC, rudenį pasiekus ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą kovo pradžioje buvo baigtas įstaigos vidaus auditas.

Siekdami išsiaiškinti tikrąją padėtį apie kraujo komponentų poreikio tenkinimą auditoriai apklausė didžiąsias šalies ligonines: Santaros klinikas, Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (RVUL), Kauno klinikas bei Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Paaiškėjo, kad pernai RVUL ir Šiaulių ligoninei neįstengta pateikti kone 9 tūkst. vienetų eritrocitų masės, dar apie 540 vienetų – kitų kraujo komponentų.

Už kraujo komponentus sumoka Valstybinė ligonių kasa, o vienos pakuotės kaina sukasi apie 88 eurus.

Vadinasi, užduoties neįvykdęs NKC pernai negavo maždaug 840 tūkst. eurų pajamų.

Ar dėl tokios nevaldomos padėties kalta COVID-19 pandemija?

„Sunkumus sukelia ne koronavirusas ir karantinas, bet prasta vadyba, – tvirtino „Lietuvos ryto“ kalbintas NKC darbuotojas (jis prašė neskelbti pavardės). – Juk ministerija yra suteikusi leidimą ir per karantiną kviesti donorus.

Tereikia viską saugiai organizuoti.

Pavyzdžiui, Santaros klinikos turi savo kraujo centrą. Jos ir pačios apsirūpina krauju, prireikus gelbėja kitas ligonines.

Bet NKC Donorystės skyrius po pernykštės reorganizacijos nebesugeba sukviesti donorų.

Antai pernai per pirmąjį karantiną NKC brigada į Marijampolę išvažiavo dėl keliolikos donorų, o tuo pat metu Santaros klinikos nuvyko pas kariškius ir sulaukė 80 donorų.“

Šis pašnekovas – vienas iš 38 Nacionalinio kraujo centro darbuotojų, kurie suguldė parašus ir apie susiklosčiusią padėtį informavo Seimo Sveikatos reikalų komitetą.

Plazmą teks sunaikinti

Prekyba kraujo plazma įklampina kone kiekvieną NKC vadovą. O pernai centras apskritai išsišoko – nepardavė nė vieno litro kraujo plazmos ir pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį patyrė 600 tūkst. eurų nuostolį.

Tai – skaičius, kurį pateikė auditoriai ir kuris turi svarbią potekstę: dalis sukauptos plazmos paseno. Nustatytą 36 mėnesių galiojimo laiką jau perkopė 3,3 tonos plazmos, kurios vertė – apie 300 tūkst. eurų.

Pasenusią plazmą, tikėtina, teks išpilti lauk, tiksliau – išgabenti utilizuoti ir už tai sumokėti. Tačiau kaip visa tai padaryti, SAM net nėra numačiusi.

Šių metų vasario 10 dienos duomenimis, NKC buvo sukaupta 52,4 tūkst. litrų šaldytos plazmos, paruoštos 2017–2020 metais.

Kadangi tokiam kiekiui vietos specialiose NKC patalpose ir šaldikliuose nepakanka, jai laikyti nuomojamos trys puspriekabės-refrižeratoriai. Vien už jų nuomą bendrovei „Hanse Trailer“ NKC pernai paklojo 43,7 tūkst. eurų.

Tačiau jeigu plazmos pardavimo sutartys parengiamos laiku, paprastai NKC saugykla nė neprisipildo.

Dar vienas niuansas – plazmai saugoti puspriekabėse Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nėra suteikusi licencijos.

Taigi nėra ir garantijos, kad taip sandėliuojant gaminį nepažeidžiamas temperatūros režimas.

Tiesa, D.Gutauskas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad VVKT, atliekanti centro vykdomos farmacinės veiklos priežiūrą, kartu – ir šiai veiklai skirtos įrangos, niekada nėra nustačiusi pažeidimų.

Bando vytis traukinį

Anot auditorių, užpernai už gydymo įstaigoms parduotus kraujo komponentus NKC gavo 6,72 mln. eurų pajamų, už vaistams gaminti parduotą plazmą – apie 1 mln. eurų.

Pagal trišalę NKC, latvių bendrovės „Baltijas terapeitiskais serviss“ bei vaistų gamintojos Vokietijos įmonės „Octapharma“ sutartį buvo parduota 15 tūkstančių litrų plazmos.

Pernai už kraujo komponentus gauta apie 5,74 mln. eurų, nepanaudotos plazmos visai nebuvo parduota.

Apie tai paklaustas D.Gutauskas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad plazmos pardavimo sutartis pasirašyta šiemet sausį, o pardavimo kaina yra daug aukštesnė, nei būta 2019-aisiais.

Audito duomenimis, sutartis sudaryta dėl 31,9 tūkst. litrų pardavimo, kaina viršys 3 mln. eurų.

Į Vokietiją šiuo metu išvežta 5700 litrų šaldytos plazmos, likusi dalis bus išgabenta vėliau.

„Plazmos pardavimo procesas užtruko, nes jo tvarkos aprašas buvo derinamas su STT. O kad už plazmą rinkoje būtų pasiūlyta kuo aukštesnė kaina, buvo laukiama, kol VVKT išduos Geros gamybos praktikos pažymėjimus“, – tikino D.Gutauskas.

Pamalonino teisininkus

NKC veikloje yra ir daugiau šešėlių.

Nors centre veikia ir teisės padalinys, kurio darbuotojams mokamos algos, paaiškėjo, kad nei NKC vadovas, nei jo pavaldiniai nesugeba tvarkytis taip, kaip pridera. Bent tai liudija Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados.

Išsiaiškinta, kad Kraujo centras 2020-aisiais sudarė dvi naujas teisines sutartis – pirko teisines paslaugas iš tarptautinės advokatų kontoros „TGS Baltic“.

Pernai už jas paklojo 28,4 tūkst. eurų, šiemet sausį – dar kone 7 tūkst. eurų.

Tai pinigai, kurie kontorai mokami ne tik už atstovavimą teisminiuose ginčuose, bet už įprastinius, kasdienius teisininkų darbus, pavyzdžiui, už konsultacijas įstaigos veiklos ar struktūros klausimais.

Teisininkų paslaugoms spręsti tokias įprastines problemas pirkti būtinas viešasis konkursus, bet jis nė nebuvo skelbtas.

Be to, Kraujo centras turi nuo 2018-ųjų galiojančią sutartį, sudarytą su advokatų kontora „Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai Q.E.D.“, kuri atstovauja bylose.

Jai per pastaruosius dvejus metus buvo sumokėta apie 45,5 tūkst. eurų.

Dar vieną dingstį išlaidoms NKC susikūrė, kai baigiantis 2020 metams sumanė pakeisti įstaigos struktūrą, nors tai jau buvo padaryta pernykštę gegužę.

Bet D.Gutauskas, atsakydamas į „Lietuvos ryto“ klausimus, aiškino, kad „TGS Baltic“ pasitelkta dalyvauti teismų procesuose: „Tai liečia buvusius NKC vadovus, todėl svarbu nepadaryti įstaigai žalos.

Turėdamas aukščiausios kvalifikacijos teisinę pagalbą iki šiol NKC laimėjo visus teisinius ginčus.“

Interesų konfliktas

Beje, D.Gutauskas yra vienintelis įmonės „Baltijos medicina“ savininkas.

2011 metais jis įsteigė šią individualią įmonę, tiekiančią medicinos prekes ligoninėms, kurių dalis yra ir NKC klientės.

Privačių interesų deklaraciją D.Gutauskas užpildė 2020 metų pabaigoje nurodydamas, kad gyvenimo draugė R.Josiukaitė yra „Baltijos medicinos“ direktorė, taip pat didžiausio lietuviško prekybos tinklo Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadovė.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) perduoti dokumentai liudija, kad jau eidamas NKC direktoriaus pareigas D.Gutauskas 2019 m. rugpjūčio 19 dieną dar savo, kaip „Baltijos medicina“ vadovo, vardu pasirašė dvimetę regėjimo koregavimo operacijoms naudojamų intraokulinių lęšiukų pirkimo ir pardavimo sutartį su Respublikine Šiaulių ligonine. Jos vertė – 28,2 tūkst. eurų.

VPT duomenimis, per tą laiką, kai „Baltijos medicinai“ vadovauja R.Josiukaitė, įmonė medicinos prekių pardavimo sutartis pasirašė su aštuoniomis kraujo centro klientėmis – RVUL, Marijampolės ligonine ir kitomis. O D.Gutauskas kaip individualios įmonės savininkas yra vienintelis šių sutarčių naudos gavėjas.

VTEK šiuos duomenis perdavė SAM ir ji aiškinasi, ar formalus pareigų perleidimas gyvenimo draugei yra pakankama prielaida užtikrinti, kad NKC vadovas, sudarydamas kraujo komponentų tiekimo sutartis su ligoninėmis, gali būti nešališkas.

Pasak teisininkų, užtenka paties fakto, kad yra galimybė daryti įtaką tam tikriems sprendimams, ir tai jau yra interesų konflikto regimybė.

Bet D.Gutauskas taip nemano: „Įmonės „Baltijos medicina“ tiekėjai yra JAV ir Kinijos medicinos priemonių gamintojai.

Įmonė konkursuose nepasitelkia vietinių subtiekėjų ir pati nedalyvauja kaip subtiekėja kitų įmonių pasiūlymuose.

Mano vadovavimo laikotarpiu įmonė „Baltijos medicina“ nedalyvavo NKC organizuojamuose konkursuose ir nesudarė su NKC sutarčių.“

Anot NKC direktoriaus, viešojo pirkimo procedūros, po kurių „Baltijos medicina“ ir Šiaulių ligoninė sudarė sutartį, buvo pradėtos ir vykdytos gerokai iki to momento, kai jis buvo paskirtas centro vadovu.

Buvusios direktorės bylos ėmėsi teismas

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad 2018 metais pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog buvusi NKC vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės „Solis Tribus“ akcininku Antanu Petrošiumi, kad įmonei būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

J.Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovo pareigų. Ji įtarimus neigė.

Pasak J.Bikulčienės, įtarimai siekiu padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.