„Advokatas, kurio kontoroje buvo prekiaujama teisingumu“, – taip apie vilnietį advokatą D.Zagrecką kalbėjo prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, 2019-ųjų vasarį visuomenei pristatę iki šiol neregėtą advokatų ir teisėjų korupcijos bylą.
Vilniaus centre esančioje savo kontoroje D.Zagreckas kolegoms dalijo pažadus už pinigus paveikti teisėjus, kad teismų sprendimai būtų palankūs jų klientams.
Teismuose veikė grupuotė?
Tačiau jau po metų D.Zagreckas iš pagrindinio įtariamojo tapo liudytoju.
Prokurorai nusprendė, jog jis padėjo atskleisti organizuotos grupės nusikaltimus.
Tačiau didžiulė byla jau išskaidyta, o įtarimų sulaukę advokatai ir teisėjai kategoriškai neigia priklausę organizuotai grupei.
Nuginčyti tokį prokuratūros sprendimą nelengva.
Prekyba poveikiu kaltinamo advokato Gintaro Rusecko bylą pradėjusiam nagrinėti Panevėžio apygardos teismui prokuratūra pateikė tiktai nutarties atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės fragmentus.
Prokuroras tvirtino, jog byloje yra visi duomenys, įrodantys, kad D.Zagreckas atskleidė organizuotą grupę.
Teismas nusprendė, jog prašyti pateikti visus tai įrodančius dokumentus jau per vėlu, – G.Ruseckas tai turėjęs padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, kol nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi.
G.Rusecko advokatas Sigitas Židonis teigė, jog jo klientas net nebuvo apie tai informuotas, todėl negalėjo pasinaudoti teise apskųsti šį sprendimą.
Panevėžio apygardos teismo nutartis atmesti G.Rusecko prašymą dar gali būti apskųsta Apeliaciniam teismui.
Sekamųjų vis daugėjo
Panevėžio teismas tenkino G.Rusecko advokato prašymą pareikalauti iš prokurorų pateikti dokumentus, galinčius patvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai sekant advokatus buvo atlikti teisėtai.
Bylos duomenimis, D.Zagreckas buvo pradėtas sekti 2018 metų vasarą.
Jo kontoros patalpose, kuriose veikia ir dar vieno advokato kontora, automobilyje bei bute buvo įrengtos vaizdo ir garso įrašymo priemonės.
Sekant D.Zagrecką į seklių akiratį pateko ir G.Ruseckas. Jis buvo sulaikytas, pas jį atliktos kratos. Pradėjus ikiteisminį tyrimą abiem advokatams pareikšti įtarimai prekyba poveikiu.
Advokatų protesto nepaisė
Kilus įtarimų, jog dalis sekimo veiksmų galėjo būti atlikti be teismo sankcijos, G.Ruseckas pateikė prašymą nušalinti nuo bylos tyrimo grupei vadovaujantį prokurorą Gedgaudą Norkūną.
G.Ruseckas teisme teigė, jog kratos jo namuose, automobilyje ir darbo vietoje buvo atliktos jam dar nežinant, kuo yra kaltinamas, todėl jis neturėjo galimybės pareigūnams pateikti reikalingų dokumentų.
Nepateikus konkretaus įtarimo kratos metu buvo tikrinami ir peržiūrimi visi su jo, kaip advokato, veikla susiję dokumentai ir bylos, paimti kompiuteriai, skaitmeninės laikmenos, telefonas.
Nors kartu dirbantis G.Ruseckas dėl to žodžiu ir raštu pareiškė protestą, advokato kontoroje naršę STT pareigūnai į tai nekreipė dėmesio.
G.Ruseckas įsitikinęs, jog taip buvo pažeistos jo, kaip advokato, garantijos vykdyti savo profesinę veiklą.
Sesers pavardė pradingo
G.Ruseckas teismui priminė, jog prokuroras G.Norkūnas nenusišalino ir netgi buvo paskirtas vadovauti prokurorų grupei vadinamojoje teisėjų ir advokatų byloje, nors joje minima ir jo sesers tuometės Vilniaus apygardos teismo teisėjos Vitalijos Norkūnaitės pavardė.
G.Rucesko teigimu, iš D.Zagrecko pateiktos, o vėliau ir žiniasklaidoje paskelbtos informacijos galima spręsti, jog V.Norkūnaitė buvo apklausta kaip liudytoja arba kaip specialioji liudytoja.
Prašydamas nušalinti prokurorą G.Ruseckas teigė pastebėjęs keistų sutapimų. Sprendimą, kuriuo įtariamasis D.Zagreckas tapo liudytoju, priėmė prokuroras G.Norkūnas, o kaltinamajame akte cituojant D.Zagrecko parodymus nutylėta teisėjos V.Norkūnaitės pavardė. Citatų su V.Norkūnaitės pavarde neliko ir pokalbių stenogramose.
Teismas tokio prašymo netenkino, nes G.Norkūnas yra deleguotas į Europos prokurorus ir šiame procese nebedalyvauja, o aplinkybių, kurios leistų abejoti prokuroro Aleksandro Kazakovo nešališkumu, teismas neįžvelgė.
Tarėsi paveikti teisėjus?
Prokuroro paskelbtame kaltinamajame akte teigiama, jog 2018 metų rugpjūtį Vilniaus centre esančioje advokato D.Zagrecko kontoroje G.Ruseckas susitarė duoti D.Zagreckui 22 tūkst. eurų kyšį, kad šis paveiktų Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Kęstutį Jucį.
Buvo tikimasi, kad teisėjas panaikins Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir išteisins už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuteistą Alvydą Augaitį bei už turto iššvaistymą nuteistą Tadą Urboną.
Abu juos gynė G.Ruseckas.
Teigiama, jog 2018 metų rugpjūtį abu advokatai D.Zagrecko kontoroje tarėsi ir dar dėl vienos bylos. G.Ruseckas esą pažadėjo D.Zagreckui duoti tūkstantį eurų, kad jis paveiktų Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Zigmą Pocių.
Teigiama, kad G.Ruseckas tikėjosi, kad skyriaus pirmininkas, pažeisdamas nustatytą tvarką, G.Rusecko atstovaujamo nuteistojo apeliacinį skundą paskirs nagrinėti konkrečiam Klaipėdos apygardos teismo teisėjui.
G.Ruseckas savo kaltės nepripažino, o paaiškinti šių įvykių aplinkybes sutiko tik po liudytojų apklausos.
Rado būdą, kaip atleisti nuo atsakomybės
Romualdas Drakšas
Teisės profesorius
„Galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra tik tada, kai jis atskleidžia organizuotos grupės veiklą.
Kitais atvejais kaltę pripažinusį ir nusikaltimą padėjusį atskleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės galima atleisti pagal laidavimą, jei tai nėra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba surengti supaprastintą teismo procesą ir skirti trečdaliu mažesnę bausmę.
Vadinamąją teisėjų ir advokatų korupcijos bylą prokurorai, matyt, vertino kaip organizuotos grupės įvykdytą nusikaltimą.
Tikrai būna tokių atvejų, kai yra organizuota grupė, bet skirtinguose nusikaltimuose dalyvauja skirtingi asmenys. Grupės branduolį sudaro trys ar penki asmenys ir kai kuriuos nusikaltimus jie daro kartu su kitais kaltinamaisiais.
Kartais teismui perduodamos bylos, kuriose yra dvylika ar daugiau kaltinamųjų, bet organizuotai grupei priklauso tik penki, kiti minimi tik atskiruose epizoduose.
Kartais prokurorai pasirenka kitą kelią – bylą išskaidyti pagal epizodus ir teismams perduoti atskirai. Jie aiškina taip siekiantys operatyvesnio tyrimo ir nenorintys apkrauti teismų.
Tačiau tada kyla pavojus, kad galiausiai pradėjus nagrinėti pradinę bylą joje nebeliks sunkių nusikaltimų, nes dalis asmenų už juos jau bus nuteisti.
Taip gali pasikeisti ne tik nusikaltimų traktavimas, bet ir bausmės. Vienokia bausmė būtų teismui iš karto perdavus visą bylą ir visai kitokia – už kurį nors vieną epizodą. Skaidydami bylą prokurorai turi tai pasverti.
Asmenims, kurių bylos buvo atskirtos, leidžiama susipažinti tik su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl jie negali sužinoti, kokiais motyvais remiantis vienas ar kitas įtariamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tokia problema yra ir gali būti, kad ji kuriama specialiai. Tačiau yra būdų išsireikalauti, kad tie duomenys būtų atskleisti.
Abejoju, kad teisiamam asmeniui teismai neleistų susipažinti su byloje esančiais duomenimis, kurie galėtų pagrįsti arba paneigti jo kaltę.
Manau, kad tikrai bent viena teismo instancija į tokį argumentą atkreips dėmesį.“
