Įsisenėjusi problema
Lietuvoje smurtas tarp vaikų ir paauglių – liūdnas, bet, deja, dažnas reiškinys. Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Kaune prieš paauglę išpuolį surengė maždaug 12 nepilnamečių – mergina buvo spardoma, stumdoma, jai į galvą bendraamžiai mėtė ir kamuolį. Policija dėl šio atvejo jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pernai vasarą šalį taip pat apskriejo žinia, jog grupelė jaunuolių Kaune bendraamžiui surengė viešą egzekuciją. Kaip rašė „Kauno diena“, apkaltinę jaunuolį tuo, jog norėjo pasimylėti su mergina, kuri esą to nenorėjo, šie pradėjo muštynes – sužalojo vaikino veidą, galvą, nugarą, o visą egzekuciją užpuolikai filmavo mobiliaisiais telefonais. Vėliau įrašas patalpintas ir internete.
Kaip pastebi portalo lrytas.lt kalbinta patyčių prevencijos specialistė, nors per pandemiją smurto ir patyčių problema išliko, vaikai apie šias problemas pranešti yra linkę, padaugėjo ir kreipimųsi internetu.
Kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuojamas tarptautinis Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas jau 2018-aisiais parodė, jog patyčių paplitimas tarp Lietuvos mokinių vis dar yra didžiausias.
Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis – 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.
Pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuvą tik vienoje amžiaus grupėje (11 m.) aplenkė Moldova, tačiau kitose mokinių amžiaus grupėse (13 m. ir 15 m.) Lietuvos rodikliai išliko didžiausi, rodo duomenys.
Vaikų ir paauglių emocinė būklė – pavojuje
„Vaikų linijos“ patyčių prevencijos specialistė Eglė Tamulionytė portalui lrytas.lt pasakojo, jog prieš metus, pirmojo karantino pradžioje, atrodė, jog emocinės pagalbos ieškančių vaikų sumažėjo. Tačiau tai, pasak jos, dar nėra geras ženklas.
„Kodėl taip nutiko? Tiesiog vaikams yra sunkiau rasti būdų ir progų prisiskambinti, todėl padaugėjo kreipimųsi internetu. Galbūt vaikams šeimoje sudėtinga rasti privatumo, erdvės, jie nebegali taip dažnai paskambinti“, – aiškino E.Tamulionytė.
Ji pažymėjo ir tai, kad karantino metu vaikus ir paauglius kamuoja sunkesnės problemos nei įprastai, o didžiausią žalą patiria tie, kurie emocinių sunkumų turėjo dar prieš pandemijos pradžią.
„Tikrai pastebėjome, kad per karantiną atsirado „sunkesnių“ temų. Mūsų pagrindinis pastebėjimas, jog karantinas tikrai paveikia vaikus skirtingai. Pavyzdžiui, mažesni vaikai kaip tik gali daugiau laiko praleisti su tėvais, būti šeimos apsuptyje, o vyresniems vaikams, kuriems labiau norisi bendrauti ir būti su bendraamžiais, tai tikrai didelė netektis.
Ypač kreipiantis internetu iškyla tokios sunkios temos, ir tiems vaikams, kurie turėjo elgesio ar emocinių sunkumų anksčiau, karantinas tuos sunkumus tik padidino“, – komentavo „Vaikų linijos“ specialistė.
Vaikus kankina ir mintys apie savižudybę
E.Tamulionytės teigimu, dažniausiai vaikai pagalbos ieško norėdami išspręsti santykių su tėvais ir draugais problemas, tačiau ji išskyrė ir kitas itin jautrias temas – patyčias, savižudybes ir savižalą. Apie tai, pasak specialistės, galvoja įvairaus amžiaus vaikai.
„Ne tik paaugliai. Šios problemos visada buvo, vaikai kreipėsi dėl to ir prieš karantiną. Tarptautinėje statistikoje mes tikrai nespindime, ir Lietuvoje vaikų savižudybių skaičius yra tikrai aukštas. Kas nutiko per karantiną – dalis vaikų, kurie turėjo emocinių sunkumų, gauna mažiau pagalbos ir su tomis sunkiomis mintimis jiems dar sunkiau išbūti“, – aiškino E.Tamulionytė.
Nors skambučių dėl patiriamų patyčių per metus šiek tiek sumažėjo, specialistė aiškina, kad pati problema niekur nedingo – vaikai nuolat patiria nerimą dėl to, kas bus, kai su agresvyviai nusiteikusiais bendraamžiais vėl teks susidurti akis į akį.
„Patyčios visą laiką buvo viena iš dominuojančių temų. Jei remtumėmės skambučiais, 2019 metais patyčios pagal dažnumą buvo trečioje vietoje, o 2020 metais – ketvirtoje. Tas „populiarumas“ galėjo sumažėti dėl to, kad vaikai mokėsi nuotoliniu būdu ir fizinių patyčių patyrė mažai. Bet jei kalbėtumėme apie vaikų baimę ir nerimą dėl patyčių, tai tikrai nėra sumažėjimo“, – pažymėjo „Vaikų linijos“ patyčių prevencijos specialistė.
„Kai rudenį dauguma vaikų grįžo į mokyklą, mes girdėjome, kad grįžus to žeminančio elgesio galėjo būti mažiau, nes nebuvo grįžta visiškai į tokias pačias sąlygas. Tačiau vaikai galvoja, kas bus, kai baigsis karantinas, bijo, kad vėl gali vykti patyčios“, – pridūrė E.Tamulionytė.
Dar viena problema, kurios karantinas nepanaikino ir dėl kurios vis dar kreipiasi vaikai ir paaugliai, yra fizinė prievarta ir smurtas tarp bendraamžių.
„Tai nėra labai dažnas ir kasdienis atvejis, bet patenka į dažniausių problemų dešimtuką. Nors fizinė forma yra rečiausia mūsų sutinkama patyčių forma, tačiau ji tikrai egzistuoja, o karantinas smurto tarp bendraamžių nepanaikino“, – portalui lrytas.lt sakė E.Tamulionytė.
Per karantiną patyčios keliasi ir į socialinius tinklus
Pasak pašnekovės, tokios patyčių formos kaip pikti komentarai ar nuotraukų bei vaizdo medžiagos dalijimasis be leidimo, jau buvo naudojamos ir prieš karantiną, tačiau per jį ši problema taip pat spėjo paaštrėti. Specialistė pažymi ir tai, kad vaikų kreipimųsi skaičius neatspindi realios situacijos.
„Socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Snapchat“, „Instagram“ arba „TikTok“ galima tiesiog sukurti kitą žmogų žeminantį įrašą, tai toks elgesys jau nėra didelė naujiena.
Į elektroninę erdvę persikėlė ne tik bendravimas, bet ir patyčios, tai į „Vaikų liniją“ dėl žeminančio elgesio vaikai tikrai kreipiasi. Tačiau, nors tų kreipimųsi kiekis panašus, jis neatspindi realios situacijos.
Iš to, ką girdime, tikrai to netinkamo elgesio internete yra labai daug, bet jį sunkiau pastebėti. Taip pat ne visos mokyklos linkusios pripažinti, kad tarp mokinių vykstančios patyčios yra mokyklos reikalas“, – aiškino specialistė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė išskyrė, kad prie internetinių patyčių galima priskirti ne tik užgauliojimus, bet ir apgaules, atstūmimą, asmeninės informacijos viešinimo atvejus.
„Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.
Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems.
Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.
Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose“, – aiškino psichologė K.Lekavičiūtė.
Jos teigimu, elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, o kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia.
Pasak K.Lekavičiūtės, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Jos teigimu, patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje jau tuomet patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.
Pasak E.Tamulionytės, po karantino reikšmingų pokyčių patyčių kultūroje įvykti galėtų, tačiau dėl to dirbti turi visi. Ji ragina tėvus skirti daugiau laiko pokalbiams su savo vaikais, labiau įsigilinti į jų emocijas, mintis.
„Viskas yra mūsų pačių rankose – savaime turbūt niekas nepasikeis į jokią pusę, tačiau, jei nieko nedarysime, tos pasekmės gali būti ir liūdnesnės. Manau, kad karantinas yra labai geras laikas pagalvoti, kaip mums grįžti į fizinį gyvenimą, kaip padaryti, kad ta elgesio kultūra keistųsi ir patyčios nyktų.
Jeigu esame tėvai, labai svarbu, kad dabar, turėdami galimybę daugiau bendrauti su vaikais, stengtumėmės regzti kuo artimesnį ryšį, išmokti kalbėtis, neignoruoti svarbių vaikui temų. Tuomet mes galbūt galėsime iš to karantino išeiti saugesni“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ specialistė.
