Kiek skeptiškiau galimybę, kad valstiečiai padės parašus po bendru partijų susitarimu dėl švietimo, vertina valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad stipriai abejoja, ar valstiečiai turėtų tęsti darbą susitarimą dėl švietimo rengiančioje grupėje.
Kaip R. Karbauskis aiškino, skepticizmą tokių derybų atžvilgiu lemia tiek, jo požiūriu, vertybiniai skirtumai tarp opozicinių valstiečių ir valdančiųjų, tiek įtarimai, kad Nacionalinis susitarimas dėl švietimo gali tapti konservatorių įrankiu, siekiant primesti savo pažiūras kitoms politinėms jėgoms.
Kaip valstiečiai elgsis toliau, Eltai sakė ekspremjeras S. Skvernelis, priklausys ir nuo partijos atstovo derybose dėl švietimo – parlamentaro Eugenijaus Jovaišos pozicijos. O pastarasis yra sakęs, kad valstiečiai gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą.
„Akademikas, dirbdamas ten, mato tendencijas, į kurią pusę krypstama“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pažymėdamas, kad, nepaisant visko, politinių jėgų susitarimo dėl švietimo valstybei reikia.
„Kai sulauksime iš grupės savo atstovo įvertinimo, tuomet konkrečiai ir bus sakoma, kas yra, kokios grėsmės, kas netinka. Jei nebus surastas konsensusas, tai tada to dokumento nereikės pasirašyti“, – pridūrė jis.
Visgi opozicijos lyderis pažymėjo, kad, prieš valstiečių frakcijai apsisprendžiant dėl tolesnių veiksmų, reikėtų sulaukti aiškesnio turinio, kurį vis dar dėlioja susitarimą dėl švietimo rengianti darbo grupė.
„Aš manau, kad reikia sulaukti bent jau turinio, koks bus, dėl ko bus tariamasi. Tai yra labai svarbus dalykas. Tačiau jei matysime, kad tas susitarimas yra nukreiptas į tą politiką, kurią darė konservatoriai ir liberalai būdami anksčiau valdžioje (veikiant A. Kubiliaus Vyriausybei – ELTA), tai, žinoma, tuomet mes negalėsime pritarti“, – sakė S. Skvernelis.
Priminus, kad valstiečiai jau suskubo pasitraukti iš vienos darbo grupės Seime, S. Skvernelis pripažino, kad tai nebuvo itin geras žingsnis.
Kovo pabaigoje valstiečiai paliko parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas. Po pirmadienį pagarsinto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, valstiečių dalyvavimas šioje grupėje, sutiko S. Skvernelis, būtų itin naudingas.
„Pasitraukta buvo per anksti... Tikrai reikėjo padalyvauti, reikėjo pažiūrėti, kokios nuomonės yra reiškiamos, išsakyti savo poziciją, o po to žiūrėti. Jeigu dokumentas artėja prie loginės baigties ir matosi, kad neįsiklausoma arba, kad yra visiškai priešingos nuomonės, – tai tuomet reikia žengti žingsnį. Tačiau reikia bent jau pabandyti. Turi būti konstruktyvi pozicija, reikia maksimaliai dalyvauti ir atstovauti tos visuomenės dalies, kuri mus renka, interesams. Ir tik tada, jei galutinis dokumentas nėra tinkamas, reikia konstatuoti, kad yra blogai, kodėl mums nepriimtina, ir tada nepasirašyti jo“, – sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kovo mėnesio pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.
Tačiau pastarąją savaitę valstiečių lyderis R. Karbauskis teigė, kad, nors ir supranta, jog Lietuvai susitarimas dėl švietimo politikos gairių yra labai svarbus, esami požiūrių skirtumai ir numanomi valdančiųjų „užkulisiniai žaidimai“ tęsti bendrus darbus labai trukdo. Tai, kad valstiečiai gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą dėl švietimo, neatmetė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys E. Jovaiša. Būtent nuo jo nuomonės, tikino R. Karbauskis, didžiąja dalimi ir priklausys tai, kokia šiuo klausimu bus „valstiečių“ pozicija. O dėl jos, tvirtina E. Jovaiša, opoziciniai valstiečiai, ko gero, apsispręs jau šią savaitę.
