Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pagaliau sukluso. Po „Lietuvos ryto“ publikacijų apie pastarųjų metų Nacionalinio kraujo centro (NKC) veiklą jis atsivertė jo pavaldinių atliktą audito ataskaitą ir, tikėtina, perskaitė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo išvadas.
Paaiškėjo, kad centre yra didelių bėdų.
Atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Antikorupcijos ir atitikties skyriaus pateiktą informaciją A.Dulkys balandžio 20 d. sudarė ministro patarėjos Eglės Butkevičienės vadovaujamą komisiją. Ji aiškinsis ir tai, kas vyksta Kraujo centre, ir tirs galimus D.Gutausko darbo pažeidimus.
Sėdi ant dviejų kėdžių?
„Tai – nesusipratimas. Raimonda Josiukaitė niekur kitur nedirba, tik pas mus.
Ji yra mūsų bendrovės Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadovė“, – taip į „Lietuvos ryto“ kovo pabaigoje skelbtą publikaciją apie NKC veiklą reagavo didžiausio lietuviško prekybos tinklo atstovai.
Mat D.Gutauskas, kurį tuometis ministras Aurelijus Veryga 2019-ųjų rugpjūčio 2-ąją paskyrė NKC direktoriumi, kone iš vakaro savo individualios įmonės „Baltijos medicina“ vadovo pareigas patikėjo gyvenimo draugei R.Josiukaitei.
Tuomet kas vadovauja individualiai įmonei, jeigu R.Josiukaitė savo darbdaviams dievagojosi, kad neturi jokių kitų darbų?
O ir įmonių kreditingumo portale rekvizitai.lt iki pat balandžio „Baltijos medicinos“ paskyroje buvo nurodomas paties D.Gutausko mobiliojo telefono numeris.
D.Gutauskas yra vienintelis 2011-aisiais įsteigtos įmonės „Baltijos medicina“ savininkas.
VPT duomenimis, per tą laiką, kai „Baltijos medicinai“ vadovauja R.Josiukaitė, ši įmonė medicinos prekių pardavimo sutartis pasirašė su aštuoniomis ligoninėmis – Kraujo centro klientėmis.
Taigi SAM komisijai teks išsiaiškinti ir tai, ar formalus pareigų perleidimas gyvenimo draugei yra pakankama prielaida užtikrinti, kad NKC direktorius gali būti nešališkas.
„Įmonės „Baltijos medicina“ tiekėjai yra JAV ir Kinijos medicinos priemonių gamintojai.
Įmonė konkursuose nepasitelkia vietinių subtiekėjų ir pati nedalyvauja kaip subtiekėja kitų įmonių pasiūlymuose.
Mano vadovavimo laikotarpiu „Baltijos medicina“ nedalyvavo NKC organizuojamuose konkursuose ir nesudarė su NKC sutarčių“, – taip situaciją nusakė D.Gutauskas.
Tačiau ar sutapimas yra tai, kad NKC nemokamai donorystei propaguoti 2019 metų gruodį nupirko net 18 tūkst. prekybos tinklo, kuriame dirba R.Josiukaitė, kuponų? Už juos buvo sumokėta 471 tūkst. eurų.
Skaičiai – skirtingi
NKC praėjusius metus baigė patyręs 600 tūkst. eurų nuostolio – pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį.
Tam įtakos turėjo ne tik neparduota kraujo plazma, kurios centre pernai buvo susikaupę per 52 tūkst. litrų, bet ir sumenkęs ligoninių aprūpinimas kraujo preparatais.
Už kiekvieną jų sumokama ligonių kasų pinigais ir gana nemažai – maždaug po 88 eurus už vieną pakuotę.
Šių metų pradžioje SAM atliko Kraujo centro auditą. Paaiškėjo, kad į ligonines pernai buvo nugabenta mažiau kraujo komponentų, nei joms reikėjo, pavyzdžiui, vietoj 69 tūkst. eritrocitų masės pakuočių iš NKC pernai jas pasiekė apie 61,4 tūkst.
NKC, norėdamas pasiteisinti, „Lietuvos rytui“ pateikė 2019–2020 metų statistiką.
Ar dėl to, kad 2019-aisiais kraujo komponentų tiekimas gydymo įstaigoms viršijo poreikį, o pernai nusirito žemyn?
Jau po publikacijos NKC suskubo pasirūpinti, kad SAM audito duomenys būtų perrašyti.
Ir atsiuntė redakcijai balandžio 1-osios pažymą kaip įrodymą, kad ligoninių aprūpinimas kraujo komponentais per tuos dvejus metus siekė 98,7 proc. – esą trūko vos 830 pakuočių.
„O ir šis trūkumas susidarė dėl to, kad per pandemiją buvo sunku sutelkti kraujo donorus“, – aiškinama pažymoje.
Kodėl Kraujo centras po poros mėnesių suskato tikslinti SAM audito ataskaitą? Ar tai reiškia, kad NKC klastoja dokumentus? Tokių įtarimų kyla.
Pavyzdžiui, naujojoje pažymoje nurodoma, kad per 2019–2020 metus Santaros klinikoms buvo pateikta būtent tiek kraujo komponentų, kiek jos prašė.
Tačiau važtaraščiai liudija kitką. Antai 2020-ųjų sausio 14-ąją, kai dar nebuvo jokios pandemijos, Santaros klinikų Kraujo centras prašė 15 vienetų eritrocitų masės pakuočių, NKC jam išdavė 5.
Be to, pažymoje rašoma, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė buvo visiškai aprūpinta krauju, tačiau važtaraščiai liudija, jog buvo dienų, kai prašomų kraujo komponentų iš NKC apskritai negauta.
Beje, ir pats NKC kaupia informaciją apie kraujo komponentų atsargas.
Suvestinėse yra surašytos kraujo preparatų skolos ligoninėms.
Nuo gegužės iki rugpjūčio būta dienų, kai ta skola siekė ir 20, ir 30, ir 50 pakuočių. O tai reiškia, kad ir po pirmojo karantino sukviesti kraujo donorus NKC sunkiai sekėsi.
Taškė pinigus advokatams
NKC praėjusiais metais buvo ypač dosnus teisininkams. Tai liudija ir VPT išvados, ir auditorių pateiktos įžvalgos.
Kraujo centras 2020-aisiais sudarė dvi naujas teisines sutartis – pirko paslaugas iš tarptautinės advokatų kontoros „TGS Baltic“. Pernai už jas paklojo 28,4 tūkst. eurų, šiemet per sausį – dar kone 7 tūkst. eurų.
Pinigai teisininkams buvo mokami ne tik už atstovavimą teisminiuose ginčuose, bet ir už įprastinius, kasdienius darbus, pavyzdžiui, konsultacijas įstaigos veiklos ar struktūros klausimais.
VPT teigimu, vadybos problemoms spręsti teisininkų paslaugos turi būti perkamos paskelbus viešąjį konkursą, bet tai nebuvo padaryta.
Tuo metu D.Gutauskas aiškino, jog „TGS Baltic“ buvo pasitelkta dalyvauti teismų procesuose, o juose tenka bylinėtis ir su atleistais darbuotojais.
Anot jo, reikalavimas skelbti viešąjį konkursą netaikomas atstovavimui teismo procesuose, kaip ir tada, jei pirkimo vertė mažesnė nei 10 tūkst. eurų.
Kraujo centras turi ir nuo 2018-ųjų galiojančią sutartį, sudarytą su advokatų kontora „Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai Q.E.D.“, kuri taip pat atstovauja bylose.
Šiai kontorai per pastaruosius dvejus metus buvo sumokėta apie 45,5 tūkst. eurų.
Dar vieną dingstį išlaidoms NKC susikūrė, kai baigiantis 2020-iesiems sumanė pakeisti įstaigos struktūrą, nors tai jau buvo padaryta pernykštę gegužę.
Siekdamas pateisinti dar vieną pertvarką Kraujo centras už 7200 eurų nupirko jos vertinimo paslaugą iš teisininkų bendrovės „Sintesi Consulting“.
Tai padarė jau po to, kai sveikatos apsaugos ministras įsakymu buvo patvirtinęs naująją struktūrą.
NKC advokatų kontoroms per 2019–2020 metus sumokėjo kone 74 tūkst. eurų.
Tačiau, anot auditorių, laimėtos teisme bylos dar nereiškia, kad išlaidos teisininkų paslaugoms bus priteistos iš tų, kurie pralaimėjo bylas.
Ir tai jie įrodė paties NKC bylinėjimosi pavyzdžiais.
Štai civilinėje byloje su bendrove „Solis Tribus“ centras patyrė 13 325 eurus išlaidų, kompensuota 10 975 eurai, o per 2019–2020 metus advokatui buvo sumokėti 45 575 eurai.
„Nors yra baudžiamoji byla su „Solis Tribus“, kurioje Kraujo centras yra ieškovas, yra rizikos, kad visa likusi advokatui sumokėta suma – 20 tūkst. eurų – nebus pripažinta bylinėjimosi išlaidomis“, – teigė SAM auditoriai.
