Pastarasis rinkimuose paskelbė remsiantis V.Blinkevičiūtę, o V.Mitrofanovas, kaip ir kai kurie kiti partijos senbuviai – J.Oleką.
Politologai apgailestauja dėl tokio sprendimo ir juokauja, kad partijai po šios bekompromisės ir tikrai nebičiuliškos kovos turės vadovauti vienas iš „užsieniečių“, nes tiek V.Blinkevičiūtė, tiek J.Olekas pergalės atveju nekalba apie europarlamentaro mandato atsisakymą ir partijai tuomet turėtų diriguoti iš Briuselio koridorių.
Ar pasiteisina vadovavimas partijai iš Briuselio?
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas politologas Virgis Valentinavičius tvirtino nenustebęs dėl L.Gudžinsko ir V.Mitrofanovo pasitraukimo iš kovos, tačiau dėl pastarojo sakė itin apgailestaujantis, nes jis esą būtų buvęs „vietinis“ lyderis, o ne partijos balsas iš Briuselio.
„Dėl L.Gudžinsko pasitraukimo, tai natūralu. Pradedantis, santykinai jaunas politikas užleidžia vietą labiau įgudusiems kolegoms, bet V.Mitrofanovas, manau, visai be reikalo pabūgo tariamo likusių dviejų autoriteto. Autoritetas yra labai sąlyginis dalykas. Ponas Mitrofanovas turi gerą reputaciją kaip skyriaus, rajono lyderis, yra arčiau partijos reikalų, nei europiniai kandidatai.
Tikrai gaila, kad jis pasitraukė ir paliko reikalus spręsti, „užsieniečiams“. V.Blinkevičiūtė ir J.Olekas yra pripažinti politikos liūtai, veteranai, bet jie sklando Europos Parlamento orbitose. V.Blinkevičiūtė tai daro labai seniai, o J.Olekas – ne taip seniai, bet Europos Parlamentas, nori to ar nenori, kaip dažnai beskraidytų žmonės į Lietuvą, nuo jos atitolina.
Nė vienas iš šitų kandidatų nepažadėjo atsisakyti europarlamentaro mandato, jeigu būtų išrinktas. Tai reiškia, kad socialdemokratai lieka su perspektyva, kad jų partija bus valdoma iš Briuselio. Mano galva, gaila, kad partija prarado perspektyvą būti valdoma bent jau iš Akmenės“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Politologo teigimu, kad toks vadovavimo partijai būdas nepasiteisina, anksčiau įrodė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) iš Briuselio taip pat vadovavęs Gabrielius Landsbergis.
„Savo laiku G.Landsbergis irgi parodė, kuo blogas toks vadovavimas. Prisimename, kaip labai nemaloniai nustebino G.Landsbergio sprendimas išsirinkti pirmininku ir toliau likti europarlamentaru, be kažkokių ypatingų paaiškinimų partijai. Ta aplinkybė tikrai neprisidėjo prie partijos rezultatų pagerinimo.
Aišku, niekas nepasakys, kokia dalimi vadovavimas partijai iš lėktuvo Vilnius-Briuselis lėmė apgailėtinus TS-LKD rezultatus 2016 m., bet tikrai nepridėjo balsų, o tik atėmė. Bendravimas vyksta iš toli, dėl to komunikavimas su skyriais yra apsunkintas, nejaučiama eilinių narių ir skyrių pulso, pradedi tolti nuo žmonių. Partija dėl to visada kenčia“, – tikino jis.
Ar senieji partijos vilkai gali reikšti naujoves?
LSDP partijos pirmininko rinkimų eiga nenustebino ir politologo Sauliaus Spurgos, kuris pastebėjo, kad kovoti su tokiais politikos sunkiasvoriais kaip V.Blinkevičiūtė ir J.Olekas yra labai sunku, todėl pasitraukę bendražygiai esą greičiausiai suprato, jog jų šansai – nedideli.
Tiesa, nors likę kandidatai – itin populiarūs, politologas atkreipia dėmesį, kad jie – „seni partijos veidai“.
„Daugelis politologų reiškia abejones, ar šie veidai sugebės įkvėpti naują gyvybę partijai, o jai akivaizdžiai tos gyvybės reikia. Pasakysiu šiek tiek ironizuodamas, bet, net jeigu ir nauji veidai remia V.Blinkevičiūtę, tai pats kandidatas vis tiek nėra naujas. Tai yra labai svarbu.
V.Blinkevičiūtė yra labiau atitolusi, mažiau dalyvauja partijos veikloje, bet iš jos galbūt galima tikėtis naujovių, tai gal ir susiję su tuo, kad jaunesni nariai, turintys mažiau patirties, remia ją, manydami, jog ji įneš pokyčių, o J.Olekas įtvirtins seną partijos politiką“, – svarstė S.Spurga.
Paklaustas, ko šiuo metu labiau reikia socialdemokratams – Gintauto Palucko deklaruoto atsinaujinimo, kuris partijai nepasiteisino Seimo rinkimuose, ar grįžimo prie savo šaknų, politologas vis dėlto akcentavo naujoves.
„Niša, kuri atstovautų kairiųjų pažiūrų rinkėjams, deklaruotų tokias pažiūras, Lietuvoje tikrai yra. Atrodo, kad G.Paluckas, būdamas partijos pirmininku, mėgino tą padaryti, bet jau nuo pat pradžių pastebėjome, kad jo žinia nebuvo tinkamai pateikta rinkėjams. Ji buvo kaip liepsna, kuri uždegama, bet iš karto ir užgęsta. Ji nepasiekdavo rinkėjų, todėl jie nepatikėjo.
Dabar partija galėtų orientuotis į tą nišą. Bet ar tai skambės įtikinamai iš J.Oleko ir net V.Blinkevičiūtės lūpų, kai jie daugybę metų praleido politikoje, Seime, ir, nors jie yra daugiau ar mažiau žavūs, bet matomi vis tiek kaip senieji politikos veikėjai – sunku pasakyti“, – suabejojo jis.
Kas nuskins pergalę?
Kam vis dėlto atiteks pergalė? Politologai sutinka, kad tai prognozuoti – be galo sunku, nes tiek V.Blinkevičiūtė, tiek J.Olekas yra panašaus populiarumo politikai. Tačiau V.Blinkevičiūtei koją daugiausia esą gali pakišti būtent ilgesnis buvimas Briuselio koridoriuose, atitolinęs ją nuo partijos aktualijų.
„Šitų kandidatų vertė eilinio socialdemokrato akyse yra apspręsta jų buvimo Europos Parlamente trukmės. Sakykime, V.Blinkevičiūtė išskrido į „kosmosą“ seniau, negu J.Olekas, ir jos palaikymas, ko gero, yra proporcingai mažesnis.
Labai sunku pasakyti, kas nugalės. Vis dėlto pergalę prognozuočiau J.Olekui, nes jis išliko artimesnis partijos reikalams. Bet Lietuva yra Lietuva. Neįmanoma numatyti, kiek iki šiol veikia fotošopiniai V.Blinkevičiūtės reklaminiai skydai, kuriuos įpratome matyti per rinkimus. Tai gali būti labai giliai į sąmonę įsirėžęs dalykas, kuris irgi yra veiksnys.
Kai yra tas fotošopinis V.Blinkevičiūtės įvaizdis prieš artimesnius J.Oleko ryšius su partija, nuspręsti, kas laimės – labai sunku“, – konstatavo V.Valentinavičius.
Jam pritarė ir S.Spurga, akcentuodamas, kad iš tam tikrų detalių matyti, jog vykstanti kova – bekompromisė ir tikrai nebičiuliška.
„Negalėčiau prognozuoti vien dėl to, kad, šiuo atveju, rinkėjų skaičius yra gana ribotas. Faktiškai kandidatas gali paskirti kiekvieną partijos narį, jų grupeles ar skyrius, ir su jais dirbti, kalbėtis. Nuo to priklausys rezultatas. Kol kas nežinome, kaip klostysis šie pokalbiai. Apskritai, prognozės yra nedėkingas dalykas ir šiuo metu jų šansus vertinčiau vienodai.
V.Blinkevičiūtės pranašumas tas, kad jos potencialas Lietuvoje kaip ir neišnaudotas, ji buvo atitolusi, bet dar gali sugrįžti. Bet J.Oleko stiprybė – didelis aktyvumas, stiprūs ryšiai Lietuvoje, taip pat su skyriais. Manau, kad jis dabar pilnu tempu tai išnaudos.
Kova vyksta, prisiminkime ir V.P.Andriukaičio laišką, kuris labai supykdė V.Blinkevičiūtę. Tai išduoda, kad kova yra bekompromisė, formuojamos komandos, tai – tikrai nebičiuliška kova“, – apibendrino politologas.
Primename, kad LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis. LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.
