Tai – viena didžiausių ir triukšmingiausių protesto akcijų sostinėje. Kelioms minutėms stabtelėję prie Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir banko „Swedbank“ centrinės būstinės automobiliai įjungė garso signalus. Prieš šių pastatų stovėjo ir protestuotojai su plakatais, palaikantys sanatorijos poziciją.
Iš Druskininkų atvykę piketuotojai bando atkreipti valdžios institucijų dėmesį į sanatorijai „Belorus“ taikomas sankcijas.
Žygiui į Vilnių iš pradžių buvo užregistruota apie 70 automobilių, tačiau akcijos dieną prisijungė dar nemažas būrys Druskininkų gyventojų. Į sostinę jų atvyko beveik šimtas.
Kartu su Druskininkų gyventojais į sostinę atvažiavo ir kurorto meras Ričardas Malinauskas.
„Džiaugiuosi, kad Druskininkų žmonės – vieninga bendruomenė ir puoselėja paskutinę viltį, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Anksčiau ar vėliau išaiškės juodi darbai ir jų užsakovai“, – portalui lrytas.lt sakė R.Malinauskas.
Automobilių kolona prie svarbiausių šalies institucijų stabtelėjo kelioms minutėms. Pabendrauti su piketo dalyviais nė vienos institucijos atstovai neišėjo.
„Mūsų tikslas nebuvo susitikti su valdžios institucijų atstovais. Jiems sanatorijos „Belorus“ problemos jau žinomos – prieš mėnesį šalies vadovams buvo įteiktas kreipimasis su beveik 7 tūkstančiais parašų, tačiau sanatorijos darbuotojų situacijai valdžia liko akla ir kurčia“, – sakė „Belorus“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna. Sankcijos sanatorijai taikomos nuo gruodžio mėnesio, o beveik 400 jos darbuotojų, kurių dauguma – Lietuvos piliečiai atlyginimus gauna tik sulaukę URM malonės.
Nors Lietuvoje teigiama, kad Baltarusijai priklausančiai sanatorijai „Belorus“ sankcijas pritaikė su režimu kovojanti Europos Sąjunga, europarlamentaras Bronis Ropė prieš kelias dienas gavo Europos Parlamento atsakymą, jog ES sankcijų sąraše sanatorijos „Belorus“ nėra.
R.Malinausko teigimu, tai – akivaizdus įrodymas, kad sankcijas sanatorijai pritaikė Lietuvos URM. „Europos Sąjungos valstybėje protu nesuvokiama, kad vieno ministro ambicijos būtų svarbesnės už 400 žmonių likimus, kad dėl savo interesų būtų paminti visų kitų žmonių interesai“, – piktinosi Druskininkų meras.
Prašydami atšaukti sankcijas į URM ne kartą kreipėsi ir sanatorijos darbuotojai, tačiau jų prašymai liko neišgirsti.
Praėjusią savaitę Druskininkų meras R.Malinauskas Europos parlamento atsakymą nusiuntė Generalinei prokuratūrai. Mero prašymas ginti viešąjį interesą prokurorams buvo pateiktas jau anksčiau.
Šios savaitės pradžioje Kauno apygardos prokuratūra pranešė atsisakanti ginti viešąjį interesą.
Prokuratūros teigimu, tyrimo metu nustatyta, kad disponavimą sanatorijos „Belorus“ sąskaitose esančiomis lėšomis bankas apribojo teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas tarptautinius bei Lietuvos teisės aktus dėl ekonominių sankcijų taikymo tam tikroms Baltarusijos valdomoms įmonėms.
Anot prokuratūros, tiriant pareiškimą nustatyta ir tai, kad už tarptautinių ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą Lietuvoje atsakingos institucijos – URM bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kelis kartus pritaikė teisės aktuose numatytas išimtis ir leido bankui atlikti būtinus mokėjimus – kelis kartus darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, sumokėti mokesčiai, atsiskaityta su poilsį sanatorijoje pardavinėjančia agentūra.
„Ar patys prokurorai būtų patenkinti atlyginimus gaudami kas penktą mėnesį ir tik po Užsienio reikalų ministerija malonės?“, – prokuratūros atsakymu stebėjosi R.Malinauskas.
Kauno apygardos prokuratūros sprendimą Druskininkų meras planuoja skųsti Generalinei prokuratūrai: „Tenka apgailestauti, kad Kauno prokurorai šoka pagal politikų šokdynę ir pagal politikų muziką. Kreipsimės į Generalinę prokuratūrą ir tikėsimės, kad naujoji generalinė prokurorė turės noro į situaciją pažvelgti ne per politinius, o per teisinius akinius.
„Ar taip turi gyventi žmonės teisinėje valstybėje: prašyti, žemintis, eiti į gatvę su plakatais tam, kad gautų savo sąžiningai uždirbtus pinigus?“, – šios akcijos išvakarėse stebėjosi R.Malinauskas.
Piketo dalyviai atkreipė dėmesį, kad visoje ES nėra nė vienos gydymo įstaigos, kuriai būtų pritaikytos tokios sankcijos. Tai esą įrodo ir Latvijos pavyzdys – to paties steigėjo sanatorija ten ir toliau veikia.
