„Užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais, kad tos sąlygos po truputį keistųsi“, – kalbėjo M.Navickienė.
Anot jos, mobingo problema turėtų būti sprendžiama nuosekliai. „Tokios situacijos, pavienės tragedijos, kurios atsitinka, nebeturėtų būti atspirties taškai sistemiškai spręsti problemas. Tai turėtume daryti ne reakcingai, bet nuosekliai ir visada“, – kalbėjo ministrė.
„Mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus – tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis. Priėmėme Vaikų teisių apsaugos įstatymą, ir po truputį matome smurto artimoje aplinkoje vaiko atžvilgiu mažėjimą“, – pabrėžė ministrė.
Trečiadienį surengtoje diskusijoje apie mobingą Lietuvoje M.Navickienė pastebėjo, kad profesinės sąjungos daug kovoja, kad darbuotojai turėtų tinkamą atlyginimą, tinkamą infrastruktūrą, tačiau psichosocialinės rizikos veiksniai vis dar yra tarsi antrinė problema.
„Tai kol kas nėra tinkamą vertę turinti aplinkybė, kalbant apie darbo santykių kokybę“, – kalbėjo M.Navickienė.
Pasak ministrės, vien tik reguliavimu proveržio padaryti nepavyks – anot jos, tai yra bendros, organizacinės kultūros klausimai, kurie irgi turi keistis.
Plačiau apie diskusiją dėl mobingo Lietuvoje galite skaityti čia.
