Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad tokia pasirinkta pandemijos valdymo strategija nebūtinai pasiteisintų kitose valstybėse, nes Švedijos piliečių mentalitetas gerokai skiriasi dėl to, jog švedai įpratę klausytis ir gerbti valdžios institucijų sprendimus.
„Mes turime skirtingas tradicijas. Švedijoje tas pasitikėjimas ir atsakomybės perdavimas patiems žmonėms, visuomenei yra labai gili tradicija. Tiesiog žmonės patys prisiėmė atsakomybę, kad virusas nebūtų perduodamas, kiek tai tik įmanoma.
Reikia žiūrėti į įvairias rizikos sritis, faktorius, ką šalyje galima atverti, o kas turi būti uždaryta. Daugelyje šalių buvo įvesti karantinai, o tai ekonomikai yra nemažas smūgis“, – tvirtino A.Tegnellis.
Pandemija užklupo labai greitai
Kaip pasakojo Švedijos vyriausiasis epidemiologas, koronavirusas praėjusiais metais šalį užklupo staiga dėl vasario-kovo mėnesiais vykstančių žiemos atostogų, per kurias dauguma švedų keliauja po užsienio valstybes. Nors epidemiologai stengėsi nustatyti ligos perdavimo grandines, ji vis tiek greitai išplito dėl informacijos trūkumo.
Pandemija šalį palietė greitai, todėl ir mirtingumas buvo labai didelis. A.Tegnellio teigimu, ypač per pirmąją viruso bangą švedai nebuvo tinkamai pasiruošę susidoroti su liga ilgalaikės slaugos ir globos namuose, kur koronavirusas greitai įsisuko ir pareikalavo nemažai gyvybių.
„Ėmėmės priemonių suvaldyti ligos plitimą, bet jų nepakako. Situacija buvo suvaldyta tik kai prasidėjo vakcinacijos procesas“, – kalbėjo vyriausiasis šalies epidemiologas, pridurdamas, kad tikslas buvo paskiepyti 90 proc. slaugos ir globos namų gyventojų.
Būtent vakcinavimo strategija, panašiai, kaip Lietuvoje, Švedijoje buvo nukreipta į senjorus ir gydymo įstaigų darbuotojus.
Iš viso ši šalis jau yra paskiepijusi per 2,8 mln. arba apie 35 proc. savo gyventojų.
Karantinas nereikalingas, kai žmonės klausosi savo valdžios rekomendacijų?
Didžiausio dėmesio pirmosios bangos metu Švedija sulaukė dėl savo pasirinktos strategijos neįvedinėti šalyje karantino, o taikyti tik rekomendacijas. Tiesa, susidūrusi su didele antrąja banga, valstybė praėjusių metų lapkritį sugriežtino prevencines priemones. Dalinis karantinas buvo įvestas barams ir restoranams, uždraudžiant prekiauti alkoholiu po dešimtos vakaro.
Šių metų sausį Švedijos parlamentas priėmė pandemijos įstatymą, suteikiantį Vyriausybei naujus įgaliojimus, stabdant viruso plitimą. Naujasis įstatymas sudarė sąlygas uždaryti kompanijas, parduotuvių centrus ar viešąjį transportą, riboti žmonių skaičių tam tikrose viešose vietose tam, kad nereikėtų skelbti bendrų suvaržymų viešiems susibūrimams.
Dauguma atvejų už naujų suvaržymų pažeidimus, kitaip, nei tai buvo daroma anksčiau, gali būti skiriamos baudos. Tačiau Švedija neturi įstatymų, kurie leistų Vyriausybei taikos metu uždaryti visuomenę.
Per trečiąją koronaviruso bangą Švedijoje buvo apribotas restoranų ir barų veikimo laikas – jie turėdavo užsidaryti iki 20 val. 30 min. vietos laiku. Taip pat buvo įvesta klientų kvota. Šios taisyklės turėjo būti panaikintos dar balandžio viduryje, tačiau švedai pratęsė jų galiojimą ir gegužės mėnesiui.
Dabar Švedijoje viliamasi, kad bus žengiama į atlaisvinimų etapą, nors Švedijos sveikatos apsaugos ministerija šįkart elgiasi gerokai atsargiau, nes trečiosios bangos metu buvo užpildyti kai kurių regionų ligoninių intensyvios priežiūros skyriai.
A.Tegnellis, kuris ir buvo atsakingas už švediškąjį COVID-19 pandemijos valdymo eksperimentą, kurio metu šalyje neįvedamas karantinas, pažymi, kad „tam tikras uždarymas šalyje buvo, tačiau jis daugiausia buvo paremtas savanoriškais pagrindais“.
„Kiekvienoje valstybėje karantinas atrodo kitaip. Švedijoje jis taip pat šioks toks buvo, tačiau vis tik mes labiau pasikliovėme asmenine žmonių atsakomybe. Mes tai darėme todėl, kad yra labai didelis žmonių pasitikėjimas Vyriausybės veiksmais, žmonės laikėsi numatytų rekomendacijų.
Tačiau buvo tam tikros taisyklės, kurios buvo privalomos. Pavyzdžiui, buvo uždrausta lankytis slaugos ir senelių namuose, buvo pradėtas nuotolinis mokymas vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, buvo uždrausta būriuotis, rinktis į susitikimus, kuriuose būtų daugiau nei 500 žmonių“, – vardijo vyriausiasis šalies epidemiologas.
Jis išskyrė, kad pradinio ugdymo mokyklos, kitaip nei kitose valstybėse, Švedijoje niekuomet neužvėrė durų. Epidemiologas mano, kad tai buvo itin gera ir pasiteisinusi strategija.
„Esame įsitikinę, kad vaikai turi eiti įmokyklą. Jų sveikata priklauso nuo jų socialinio gyvenimo. Mes taip pat supratome, kad mokytojai nebuvo atsidūrę didesnėje rizikos zonoje, nei kitų profesijų atstovai“, – įsitikinęs A.Tegnellis.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas teigė iki šiol švedus perspėjantis, kad pandemija dar nesibaigė ir ją pavyks suvaldyti tik mažinant kontaktus: „Jeigu ne, atvejų skaičius gali stipriai išaugti net ir vasaros metu.“
Thelocal.com trečiadienį paskelbė, kad Švedijos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi skelbti apie naują COVID-19 valdymo planą. Manoma, kad bus sušvelninta dauguma ir taip ne itin griežtų priemonių. Skelbiama, kad žmonės turės prisitaikyti prie „naujo normalaus“ gyvenimo.
Švedijoje per visą laikotarpį nebuvo paskelbtas pilnas karantinas, koks net dukart buvo įvestas Lietuvoje, tačiau šalis buvo priversta keletą kartų spausti atlaisvinimų stabdį. Balandžio mėnesį trečioji COVID-19 banga tapo dideliu galvos skausmu kitokį nei dauguma Europos valstybių metodą pasirinkusiai šaliai.
Balandžio 11 dieną žadėta panaikinti bet kokius žmonių ribojimus viešuose renginiuose, tačiau šalis buvo priversta tokį planą nustumti į priekį.
Ribojimams švelninti imuniteto pasas nereikalingas?
A.Tegnellis paklaustas, ką mano apie imuniteto paso įvedimą ir ribojimų švelninimą jį turintiems šalies viduje, atsakė, kad diskusijos Švedijoje dėl to vis dar vyksta ir sprendimas nėra priimtas, nes „tam tikros visuomenės grupės gali būti nustumtos į šalį“, kai žmonės negali skiepytis dėl tam tikrų sveikatos priežasčių ar dėl to, jog dar neatėjo jų eilė.
„Manau, kad pasiekus tinkamą vakcinacijos lygį, galima atidaryti renginius ir be žaliojo paso“, – pareiškė jis.
Švedija per trumpą laikotarpį – nuo gegužės 7 iki 11 dienų – užregistravo 13 812 naujų COVID-19 atvejų. Per šį laikotarpį mirė 44 žmonės. Kaip pranešė „Reuters“, Švedijoje mirčių skaičius gyventojui – gerokai didesnis nei kitų Skandinavijos šalių, tačiau žemesnis nei daugelyje Europos valstybių, kurios pasirinko visuotinio karantino režimą.
Švedijoje per koronaviruso pandemiją užfiksuoti 1 021 604 COVID-19 atvejai. Šalyje mirė 14 217 žmonių.
Pagal worldometers.info duomenis, Švedija pagal užsikrėtimus pasaulyje yra 27-oje vietoje.
