„Mes tikrai turime įteisinti mūsų žmonių, kurie yra priėmę kitų valstybių pilietybes, galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, manau, kad yra visos galimybės 2024 metais tai padaryti kartu su prezidento rinkimais“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdos rajone sakė G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad reikia įdėti daug pastangų, kad referendumu pavyktų priimti Konstitucijos straipsnio dėl pilietybės pakeitimą.
„Tai neįvyks savaime, reikia padėti labai daug pastangų ir darbo, kad referendumas būtų sėkmingas, nes mūsų Referendumo įstatymo nuostatos labai griežtos ir jos padaro teigiamą sprendimą ganėtinai sunkiai įmanomą“, – pažymėjo šalies vadovas.
„Bet šiandien aš matau visuomenėje sutarimą ir ganėtinai platų sutarimą, ir netgi kintantį į gerąją pusę, ir suvokimą, kad mes turime branginti kiekvieną Lietuvos pilietį, nesvarbu, kokioje šalyje ir kaip toli nuo Lietuvos jis begyventų“, – sakė prezidentas.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo jau vyko 2019 metų gegužę kartu su prezidento rinkimais, tačiau tuomet nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.
Nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų referendume arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
