Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, opozicinės Regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė ir konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Pasiduoti nežada
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad šis klausimas turėtų vėl būti svarstomas rudenį.
„Be abejo, kad projektą tobulinsime, tikrai savo planų bei pažadų rinkėjams neišsižadame. Su patobulintu projektu sugrįšime jei ne šioje sesijoje, tai rudenį tikrai. Šis įsipareigojimas niekur nedingsta ir išlieka“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Ji pripažįsta, kad kai kurių kolegų iš Liberalų sąjūdžio bei Socialdemokratų frakcijų balsai nemaloniai nustebino.
„Šių partijų rinkimų programose yra labai aiškiai įtvirtinta, kad, tiek Liberalų sąjūdis, tiek Socialdemokratų partija pasisako ir sieks įteisinti partnerystę, suteikti žmonėms teisinę apsaugą. Abiejų partijų programose tas buvo labai aiškiai artikuliuota ir pažadėta, tai manau, kad partijos turės išsamesnę diskusiją šiuo klausimu“, – teigė Seimo narė.
Laisvės frakcijos seniūnė pabrėžė, kad Partnerystės įstatymas iš esmės skiriasi nuo santuokos – būtent ši detalė užkliuvo daliai parlamentarų.
„Partneriams, skirtingai nei sutuoktiniams, nebus leidžiama įsivaikinti, taip pat vienas partneris kito partnerio biologinio vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių ir pareigų. Jeigu partnerystėje gimtų vaikas, dėl tėvystės nustatymo reikėtų kreiptis atskirai.
Taip pat partnerystės nutraukimo tvarka skiriasi, nėra būtina to daryti teismuose. Ir dar vienas esminis skirtumas, jog partnerystėje yra bendros dalinės nuosavybės turtinis režimas, kai santuokoje yra bendra jungtinė nuosavybė“, – aiškino I.Pakarklytė.
Teigia, kad tokio įstatymo Lietuvai nereikia
Seimo regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė savo ruožtu sakė, jog šis įstatymas nėra reikalingas Lietuvos teisinėje sistemoje.
„Tai, ko trūksta gyvenant partnerystėje, gali sėkmingai rastis Civiliniame kodekse, atskiroje knygoje, todėl nereikia užsiimti plagiavimu. <...> Labai aiškiai mūsų Konstitucija pasisako apie šeimyninius santykius, šeimą, apie tai, kad tai nėra tik valstybės, bet ir visuomenės pagrindas.
Noriu pasidžiaugti, kad Seimo nariai, net ir priklausantys liberaliam sparnui, suprato visuomenės lūkesčius. Nemanau, kad toks įstatymas iš viso turėtų būti, galime tai sureguliuoti kitais teisės aktais“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Ji pripažino ateityje vis tiek balsuosianti prieš, net jei įstatymo projektas bus patobulintas.
„Manau, kad politiko pagrindinis darbas yra įsiklausyti į visuomenės balsą. <...> Reikia suprasti, kaip į vieną ar kitą idėją reaguoja visuomenė, bet aš palaikau tai, kas yra įtvirtinta Konstitucijoje, ir nereikia išgalvoti žmogaus prigimčiai netinkamų dalykų“, – aiškino parlamentarė.
Sprendimo jau gailisi?
Konservatorius Vytautas Juozapaitis per balsavimą susilaikė, tačiau teigia, kad tai, jog projektas grąžintas tobulinti, teikia vilties. Tiesa, jis pripažįsta, kad dėl savo sprendimo dabar jau abejoja.
„Šiuo klausimu nuomonę turiu, bet, beklausant argumentų, po truputėlį keičiasi mano požiūris į šią problemą. <...> Tikrai mes privalome išgirsti visus piliečius, kurie gyvena Lietuvoje, ir, tiesą pasakius, pabalsavęs šiandien, ko gero, padariau klaidą. Nežinau, kaip būčiau balsavęs šio projekto galutinėje stadijoje, bet pateikimui reikėjo leisti toj stadijoj pradėti veikti. Tada ir atsidarytų visos galimybės visoms grupėms savo nuomonę išsakyti.
Viltingas ženklas, kad jis nebuvo atmestas, o grąžintas tobulinti, ir tai parodo, kad visiškai durų uždaryti negalima“, – sakė V.Juozapaitis.
Jis svarstė, kad dėl šio įstatymo vis dar reikia kalbėtis ir diskutuoti.
„Esu tokio virsmo būsenoje. Tai nereiškia, kad keičiasi mano pažiūros ar orientacija, bet keičiasi supratimas ir atjauta tiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos.
Tai nėra vien tik vienos lyties asmenų problema – yra tūkstančiai heteroseksualių žmonių, kurie gyvena nesusituokę dėl kažkokių priežasčių. To įstatymo priėmimas po pateikimo mums suteiktų galimybę giliau išsiaiškinti priežastis, kodėl žmonės nesituokia, tai čia yra sociologinė problema. Turime gilintis ir kalbėtis, o ne daryti tai, ką čia kažkas bandė paimti kaip politinį ginklą“, – aiškino konservatorius.
„Ta politinė patirtis ir išmoktos pamokos tikrai atves į tą tikslą. Svarbiausia nesipriešinti, nesmerkti ir nesityčioti iš tų žmonių, kurie yra kitokie ir nori gyventi kitaip“, – pridūrė V.Juozapaitis.
