„Jeigu kalbame apie Baltarusiją ir konkrečius sulaikytus asmenis Baltarusijoje, geriausias pavyzdys yra Rusijos analogija su A.Navalnu – buvo išnaudoti visi tarptautiniai instrumentai, net turime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuris įpareigojo Rusiją paleisti A.Navalną. Rezultatą iki šiol matome.
Reikia suprasti, kad Baltarusija nėra ta valstybė, su kuria reikėtų diskutuoti teisiniais instrumentais, technika ir argumentais“, – kalbėjo E.Dobrovolska.
„Reikėtų suprasti realybę, kurioje mes esame – Baltarusija nieko bendro su demokratija šiandien neturi. Reikia suprasti tų teisinių konvencijų galias ir galimybes jas pritaikyti, tikintis, kad Baltarusija tas sankcijas išgirstų, ir juolab teisinius argumentus išgirstų ir realizuotų“, – pridūrė ministrė.
Lietuva uždraudė atskristi Baltarusijos orlaiviams, naudotis Baltarusijos oro erdve, jeigu skrendama į Lietuvą arba iš jos. Analogišką praktiką pradeda taikyti ir kitos valstybės. E.Dobrovolska pabrėžia tokių priemonių svarbą.
„Tai yra labai svarbu, nes kalbame ne tik apie ekonomiką – Baltarusija gauna lėšas, jeigu naudojama jų oro erdvė, bet ir apie asmenų saugumą. Dabar turbūt nebėra klausimo, ar Baltarusija juokauja. Visi suprantame, kiek tai yra rimta, ir kad veiksmai iš jų pusės gali būti neadekvatūs“, – teigė ji.
Teisingumo ministrė teigė europiniu lygiu kelianti klausimus ir dėl Lietuvos teisėjų bei prokurorų saugumo, kada Rusija galimai paskelbusi Sausio 13-osios bylą tyrusių asmenų paiešką.
„Iki šiol tai atrodė klausimas labiau teoriniu lygmeniu. Šiandien, po Baltarusijos veiksmų, turbūt suprantame, kad toks scenarijus nėra negalimas, o turbūt labiau tikėtinas“, – sakė E.Dobrovolska.
E.Dobrovolska apie Partnerystės įstatymą: atimta diskusijos galimybė
Tuo metu komentuodama pateikimo stadijos Seime neperėjusį Partnerystės įstatymo projektą E.Dobrovolska teigė, kad Seimas tokiu balsavimu neleido įvykti diskusijai, tačiau, anot jos, patobulintas projektas sugrįš rudenį.
„Be abejo, tai yra skaudu ir apmaudu, nes tai nėra balsavimas tik dėl projekto – už to projekto iš esmės stovi nemažos dalies žmonių likimai. Kalbame ne tik apie LGBT žmones, bet ir apie tuos, kurie gyvena nesudarę santuokų.
Labiausiai skauda dėl to, kad iš esmės šis prametimas reiškia, kad Seimas neleido diskutuoti. Pateikimas yra tas etapas, kai einame į komitetus, diskutuojame, tobuliname tą variantą“, – įvertino E.Dobrovolska.
Anot ministrės, akivaizdu, kad pirmasis bandymas ir negalėjo būti lengvas – E.Dobrovolska atkreipė dėmesį į Estijos pavyzdį.
„Šiandien apklausos rodo, kad priėmus reglamentavimą visuomenės požiūris į homoseksualias poras yra žymiai palankesnis, keičiasi požiūris į partnerystę apskritai. Tačiau visas procesas ir kelias nebuvo lengvas – buvo įvairių nuomonių, diskusijų ir, be abejo, strigimų“, – priminė E.Dobrovolska.
Ministrė pažymi, kad pradėjus diskusijas dėl partnerystės įstatymo Estijoje buvo girdimas lygiai tas pats naratyvas.
„Buvo keliamas klausimas net dėl visuomenės išlikimo, šeimos instituto išlikimo. Reikėtų suprasti, kad nesame tokie unikalūs kaip mes patys sau atrodome. Tai yra tas natūralus procesas, kurį visos valstybės, anksčiau ar vėliau, šiuo atveju Lietuva – vėliau, praeina, ir jį perėjus turėsime galutinį rezultatą“, – kalbėjo ministrė.
E.Dobrovolska teigė, kad patobulintas variantas, kam pritarė Seimas, rudenį grįš į Seimą: „Tada galėsime kalbėti ir teikti iš naujo“.
