Bene labiausiai gautu pažymiu gali džiaugtis socialdemokratai, pirmininke išsirinkę europarlamentarę V.Blinkevičiūtę, kuri akivaizdžiai gerokai padėjo šios partijos reitingams.
Tai įrodo asmeniniai V.Blinkevičiūtės populiarumo rodikliai.
Naujausia „Vilmorus“ apklausa šią politikę iškart įskraidino į antrąją vietą po prezidento G.Nausėdos palankiausiai vertinamų politikų rikiuotėje.
Priminsime, kad šioje apklausoje rinkėjų nuomonės klausiama apie partijų vadovus, Vyriausybės narius, Vilniaus ir Kauno merus, tad europarlamentarė anksčiau nebuvo įtraukiama į vertinamų politikų sąrašą.
Jos debiutas išties įspūdingas – beveik 50 proc. apklaustųjų apie ją palankios nuomonės ir tik 17 proc. – nepalankios.
Kiek ironiškai net visų Lietuvos pensininkų motina pavadinamos V.Blinkevičiūtės populiarumas tęsiasi dar nuo 2000–2008 metų, kai ji, tada eidama socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, sugebėjo jautriai guosti vargingiausius žmones.
Tiesa, 2004 metais V.Blinkevičiūtė siekė prezidento posto ir net nepakliuvo į antrąjį rinkimų turą, bet rinkėjai niekada nejautė jai priešiškumo – vėliau ji nuolatos buvo renkama į Europos Parlamentą.
Pasitraukusi į Lietuvos politinio gyvenimo nuošalę ši politikė, atrodo, jau turėjo būti primiršta, bet pakako jai sugrįžti į vidaus politikos vandenis ir nemaža dalis žmonių ją džiaugsmingai sutiko.
Tai patvirtina ir kitas apklausos rodiklis, nusakantis, kurį asmenį žmonės įvardija geriausiai atstovaujančiu jų interesams.
Neatsitiktinai šis klausimas vadinamas prezidento rinkimų žvalgyba, nes patys apklausos dalyviai be jokio sąrašo išsirenka kurį nors vieną politiką.
Socialdemokratų vadove tapusi V.Blinkevičiūtė ir šiuo požiūriu šoko į aukštumas – ją pasirinko 6,6 proc. apklaustųjų. Ji atsidūrė trečiojoje rikiuotės vietoje, atsilikdama tik nuo prezidento G.Nausėdos ir premjerės I.Šimonytės.
Žinoma, dar per anksti socialdemokratams džiaugtis, kad jų vadovė gali laimėti ir prezidento rinkimus, kaip per partijos suvažiavimą trimitavo Jonavos meras M.Sinkevičius.
Šiaip ar kitaip, V.Blinkevičiūtės išrinkimas nulėmė ir gana staigų Socialdemokratų partijos populiarumo šuolį nuo 6,8 proc. balandį iki 10,2 proc. gegužę. Tai leido jai įsitvirtinti trečiojoje partijų rikiuotės vietoje po valstiečių ir konservatorių.
Kita vertus, toks reitingas socialdemokratams nėra svajonių viršūnė, jie yra kilę ir aukščiau. Dar pernai vasarą artėjant Seimo rinkimams šią partiją rinkėjai vertino ne ką prasčiau nei dabar – už ją tada ketino balsuoti 9,1 proc. apklaustųjų.
Atrodo, socialdemokratų padėties trapumą supranta ir V.Blinkevičiūtė, per suvažiavimą kalbėjusi, kad reikia įrodyti rinkėjams, jog jie – vienintelė tikrai kairioji partija Lietuvoje.
Tad visai logiškas politikės pareiškimas, kad socialdemokratai neflirtuos su valstiečiais, kitaip sakant, neskubės su jais burti bendros opozicijos stovyklos. Vadinasi, ji siūlo ir kautis su valdančiaisiais, ir atsiriboti nuo kitų opozicijos partijų. Gal tokia taktika gali ir padėti socialdemokratams susigrąžinti kairiųjų rinkėjų palankumą.
Bet valstiečiai lengvai jiems neatiduos dominuojančios kairiajame flange jėgos pozicijų. Po gero pusmečio jie, sulaukę 16,2 proc. rinkėjų palankumo, vėl pralenkė konservatorius ir tapo populiariausia partija, nors taip atsitiko pirmiausia todėl, kad sumenko dešiniųjų reitingai, o atotrūkis nuo jų kol kas menkas.
Kiek geriau rinkėjai vertina ir abu valstiečių vedlius – buvusį premjerą S.Skvernelį ir net jų lyderį R.Karbauskį, kuris vis viena lieka vienas nepopuliariausių šalies politikų.
Konservatorių apklausa negali nudžiuginti, bet neturėtų ir labai išgąsdinti. Partijos reitingai smuktelėjo nuo 17 proc. iki 14,8 proc., sumenko ir premjerės I.Šimonytės bei partijos vedlio G.Landsbergio populiarumas, bet nuosmukis nėra labai smarkus.
Labiau krinta į akis atskirų ministrų populiarumo garmėjimas žemyn. Ypač tai pasakytina apie konservatorių deleguotą švietimo, mokslo ir sporto ministrę J.Šiugždinienę, kuri dabar tapo viena prasčiausiai vertinamų šalies politikų.
Matyt, tai atspindi žmonių susierzinimą matant, kaip švietimo strategai vis blaškosi dėl mokyklų perėjimo prie kontaktinio ugdymo. Bet jei kiti mokslo metai prasidės įprasta tvarka, padėtis dar gali ir pasikeisti.
Tuo metu visų trijų Laisvės partijos deleguotų ministrų ir vieno jos lyderių Vilniaus mero R.Šimašiaus vis prastesni vertinimai gali atspindėti ir ilgalaikius pasitikėjimo „laisviečiais“ pokyčius.
Regis, atlėgstant pandemijai žmonės daugiau dėmesio ima skirti vertybinėms priešpriešoms. Partnerystės įstatymo svarstymai Seime sutelkė didelę visuomenės dalį, pripažįstančią tik tradicinius šeiminius santykius.
Kone atviras pritarimas tokioms nuostatoms, matyt, padėjo ir prezidentui G.Nausėdai pagerinti reitingus, o partnerystės įteisinimo vėliavnešės Laisvės partijos populiarumą nusmukdė. Tik šis vertybinis ginčas vargu ar amžinai bus visuomenės dėmesio centre.
