Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas Vytautas Dumbliauskas negailėjo kritikos konservatoriams ir dėl jų iniciatyvos diskutuoti dėl Lietuvos rinkimų sistemos keitimo. Jo teigimu, toks šios partijos atstovų neįsiklausymas į žmonių nuomonę yra ne kas kita, kaip šaudymas sau į kojas.
„Manau, jie čia tikrai prisidirbs, kaip jau 2000 metais prisidirbo, panaikindami antrą turą. Tokie eksperimentai yra valdančiųjų nepagarba viešajai nuomonei. Reikia įsiklausyti, ko žmonės nori. Po velnių, juk valdžia yra mūsų rinkta, ji turi dirbti mums, o ne kreipti pasaulį taip, kaip jie supranta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ pratrūko V.Dumbliauskas.
Kodėl valstiečiai aplenkė konservatorius?
Opozicinė LVŽS gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei dabar vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.).
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis atkreipė dėmesį, kad valdžioje buvę valstiečiai reitingų viršūnėse išsilaikė ilgiau, tačiau, anot jo, tai galėjo lemti keli aspektai. Vienas jų – gyvenimo LVŽS valdymo pradžioje nejaukusi pandemija ir didesniam skaičiui žmonių aktualūs klausimai, kuriuos palietė valstiečiai.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į dabartinės valdžios veiksmus, tai didžiąja dalimi tai yra sprendimai, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su dalykais, kurie nėra labai aktualūs liaudžiai. Sakykime, „žolės“ dekriminalizavimas. Nei šis, nei tas. Tiesą sakant, tai yra labai siauram žmonių ratui aktualus dalykas.
EVT klausimai vėlgi yra aktualūs labai nedideliam kiekiui žmonių. Visi kiti net ir nesupranta, apie ką kalba eina. Taip, kad šiuo atveju aktyvumas yra labai lokalus“, – aiškino L.Bielinis.
Profesorius kartu pažymėjo, kad LVŽS savo valdymą taip pat pradėjo nuo visuomenėje didelį atgarsį turėjusių klausimų, kaip, pavyzdžiui, siekis sumažinti alkoholio vartojimą, tačiau šie pokyčiai esą buvo aktualesni didesniam ratui žmonių, dėl to jie buvo sutikti kur kas lengviau.
„Tuo tarpu, sakykime, alkoholio vartojimo, pardavimo varžymas išties apėmė visą visuomenę ir pasąmoniškai didžioji dalis žmonių, ypač moteriškoji pusė, palaikė šitą draudimą. Visi puikiai supranta, kad mes geriame labai daug ir pakankamai rimtai reikia pasižiūrėti į šitą situaciją, kaip taisytiną.
Mano galva, buvusioji valdžia vis dėlto ėmėsi vienokių ar kitokių reformų, įstatymų, suvokdama visuomenės lūkesčius arba problemas, kai tuo tarpu dabartinė valdžia aktyviai reiškiasi ten, kur, tiesą sakant, didžioji dalis net ir nesupranta, kodėl jie čia reiškiasi“, – nurodė jis.
Konservatoriams pagalius į ratus kiša ir Laisvės partijos iniciatyvos?
Savo ruožtu MRU dėstytojas V.Dumbliauskas akcentavo, kad 2016 metais LVŽS rinkimus nugalėjo nešdama viltį, kaip nauja partija, todėl ir pradinė jos euforija truko ilgiau.
„Valstiečiai 2016 metais nešė viltį. Tai buvo visiškai nauja partija, praktiškai nebuvusi valdžioje. (...) Ir staiga atėjo. O ir S.Skvernelis tada buvo geidžiama žvaigždė, kurią dauguma partijų kvietė į savo gretas. Valstiečiai atėjo su labai didele viltimi žmonėms, kad kažkas keisis. O Tėvynės sąjunga yra pažįstama daugumai mūsų piliečių ir maždaug žinoma, ko iš jos tikėtis“, – priminė V.Dumbliauskas.
Pasak jo, lyderių lentelėje pasikeitumus reikėtų sieti ne su pačiais valstiečiais, bet su konservatoriais, kurie dėl savo tapatybės paieškų po truputį atgraso dalį rinkėjų.
„Vieša paslaptis, kad Tėvynės sąjungoje vyksta diskusija tarp liberalaus ir konservatyvaus sparno. Tapatybės diskusija, matyt, atsiliepė ir reitingams. Galiu spėti, kad dalis Tėvynės sąjungos gerbėjų nusivilia partijos liberalėjimu. Jeigu partija tampa liberali, nebelieka konservatyvios partijos“, – perspėjo MRU dėstytojas.
Jo teigimu, konservatorių reitingams atsiliepia ir jų koalicijos partnerių – Laisvės partijos – iniciatyvos, kurios daugeliui tiek konservatorių rinkėjų, tiek ir partijos narių yra keistos ir nepriimtinos.
V.Dumbliauskas pabrėžė, kad prie tokių įstatymų, kaip neutralios lyčiai partnerystės įteisinimas, kitos šalys ėjo po truputį ir užtruko ne vieną dešimtmetį, o ne bandė pokyčius „prastumti“ vedami „jaunatviško maksimalizmo“, nors jie mūsų „tradicinei, kaimiškai visuomenei yra nepriimtini“.
Jam šiuo klausimu pritarė ir L.Bielinis: „Žmonės reaguoja labai aiškiai: taip, kaip tradicijose – gerai, kas nesusieta su tradicijomis, – yra blogai arba įtartina. Šiuo atveju politiškai buvo pasielgta visiškai vėjavaikiškai. Šį įstatymą viešųjų ryšių lygmenyje reikėjo labai aiškiai išdiskutuoti ir su visuomene, ir tarp politikų, ir tarp intelektualų.
Galų gale, reikėjo su bažnyčia pasitarti ir pamatyti jos poziciją, galimybes.“
V.Dumbliauskas: toks nekreipimas dėmesio į viešąją nuomonę yra šaudymas sau į kojas
Be to, V.Dumbliauskas itin kritikavo konservatorių iniciatyvas diskutuoti dėl rinkimų sistemos Lietuvoje keitimo. Jis tokį jų žingsnį pavadino šaudymu sau į kojas ir klausė, ar ši partija pasidomi, ko šiuo atveju nori žmonės.
„Šiuo atveju, manau, kad jie daro didelę klaidą dėl rinkimų keitimo. Visos sociologinės apklausos rodo, kad žmonės nenori proporcinės rinkimų sistemos, jie nori, kaip patys sako, rinkti asmenybes, nori vienmandačių apygardų, jog jie matytų konkretų kandidatą.
O Tėvynės sąjungos vadovaujama koalicija sukūrė grupę, kur vis šneka, kad reikia pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos (...) ir toks nekreipimas dėmesio į viešąją nuomonę yra šaudymas sau į kojas.
Man nerimą kelia, kad Tėvynės sąjunga leidžia sau nepaisyti žmonių požiūrio į rinkimų sistemą“, – piktinosi politologas.
