Naujausia politinių nuostatų apklausa parodė, kad pastarojo mėnesio įvykiai turėjo didelę įtaką tiek politinių partijų, tiek atskirų politikų vertinimui.
Pasikeitusi parama partijoms
Jei Seimo rinkimai vyktų jau kitą sekmadienį, juos laimėtų valstiečiai – už šią partiją balsuotų 16,2 proc. apklausos dalyvių. Kovo mėnesį šią partiją palaikė 15,4 proc. respondentų.
Tuo metu palaikančių TS-LKD respondentų dalis per mėnesį krito 2,2 proc. Kovo mėnesį konservatorius palaikė 17 proc., gegužę – 14,8 proc. apklaustųjų. Atmetus nuomonės neturinčius respondentus konservatorių palaikymo kritimas siekia 4,7 proc. (nuo 29,2 proc. kovą iki 24,5 proc. gegužę).
Tiesa, kaip pastebi „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys, nors valstiečių išsiveržimas į pirmąją vietą – įspūdingas, nes jau seniai matytas, vis dėlto galima teigti, kad LVŽS konservatorius „aplenkė, bet nepasivijo“.
„LVŽS aplenkė konservatorius, tačiau valstiečių reitingas išliko toks pats – daugiau negu įprastai palaikymo jie negavo. Tuo metu TS-LKD gana esmingai nukrito“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Gaidys.
Naujausia apklausa itin reikšminga Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Per mėnesį partijos palaikymas išaugo 3,4 proc., nuo 6,8 proc. kovą, iki 10,2 proc. gegužę. Partija ir toliau lieka trečioje reitingų lentelės pozicijoje.
„Socialdemokratai porą mėnesių buvo žiniasklaidos dėmesio centre, kada rinko partijos pirmininką. Buvo visokių intrigų, respondentai į juos atkreipė dėmesį“, – priminė V.Gaidys.
Liberalų sąjūdžio palaikymas didėjo paklaidos ribose, nuo 5,3 proc. kovą iki 6,2 proc. gegužę. Partija pagal populiarumą išlieka ketvirtoje vietoje.
Tik paklaidos ribose keitėsi ir kitų partijų palaikymas, tiesa, bendras vaizdas partijų palaikymo lentelėje šiek tiek pakito. Iš septintos į į penktąją vietą pakilo Darbo partija – palaikymas šiai partijai ūgtelėjo puse procento – nuo 3,9 proc. iki 4,4 proc.
Kaip ir kovą, Laisvės partija rikiuojasi šeštoje lentelės pozicijoje. Partijos palaikymas per mėnesį krito nuo 4 proc. iki 3,5 proc.
Iš penktos į septintą vietą gegužę krito Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Turėję 4,1 proc. respondentų palaikymą, dabar turi 3,1 proc. Nuo 0,6 proc. iki 1,3 proc. ūgtelėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) palaikymas.
Verta pastebėti, jog remiantis apklausos duomenimis, jei rinkimai vyktų jau kitą sekmadienį, į Seimą nebepatektų nei Darbo, nei Laisvės partijos – šiuo metu palaikymas joms neperžengia 5 proc. barjero.
Sustiprėjusios pozicijos
Kaip rodo naujausia apklausa, per mėnesį prezidentui Gitanui Nausėdai pavyko susigrąžinti išbarstytą palaikymą – per mėnesį palankiai G.Nausėdą vertinančių respondentų skaičius išaugo net 7,6 proc.
Gegužę G.Nausėdą palankiai vertino 61,4 proc., nepalankiai – 20,2 proc. apklaustųjų, kovą – atitinkamai 53,8 proc. ir 26,1 proc.
„G.Nausėdos pakilimas 7 proc. punktais greičiausiai susijęs su „Šeimų maršu“, jo pasirodymu tarptautinėje arenoje“, – svarstė sociologas.
Į antrąją geriausiai vertinamų politikų vietą išsiveržė naujoji socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai vertino 49,7 proc., nepalankiai – 17,6 proc. apklaustųjų. 32,7 proc. apie politikę aiškios nuomonės neturėjo.
V.Gaidys pastebi, kad V.Blinkevičiūtė palankiai vertinama visose socialinėse ir demografinėse grupėse, visuose elektoratuose.
„Partija lydere išrinko politikę, kuri, matyt, iš prigimties turi teigiamą reitingą. Būna tokių politikų, kaip, pavyzdžiui, Irena Degutienė, kurie tarsi gimę su geru reitingu. O, pavyzdžiui, Andrius Kubilius – su neigiamu“, – įvertino V.Gaidys.
Paklaidos ribose sumažėjo palankiai premjerę Ingridą Šimonytę vertinančiųjų procentas, tačiau teigiamai premjerę vertinančiųjų ir toliau išlieka daugiau. Gegužę I.Šimonytę palankiai vertina 40,4 proc., nepalankiai – 39,9 proc., kada kovą atitinkamai 42,6 proc. ir 39,3 proc.
Tačiau V.Gaidys pabrėžia, jog I.Šimonytė atsidūrė ant tokios ribos, kai netrukus gali būti su neigiamu balansu – nuomonių skirtumas siekia vos 0,5 proc.
Į neigiamai vertinamų politikų zoną gegužę įžengė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – nepalankiai šį ministrą įvertino 37,9 proc. apklaustųjų, teigiamai – 33,8 proc.
„A.Dulkio vertinimo trijų procentų kritimas nėra didžiulis. Jis dabar dėmesio centre, spėčiau, kad tai siejasi su Šiaulių medikės istorija. Tame kontekste ministras buvo minimas“, – svarstė V.Gaidys.
Visgi, neigiamai vertinami dauguma I.Šimonytės Vyriausybės ministrų. Be I.Šimonytės, tik krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir toliau išlaiko respondentų palankumą.
Prasčiausiai vertinamais ministrais ir toliau išlieka ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
