Seime – tautinėms mažumoms skirtas Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai įregistravo Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama ne tik geriau užtikrinti tautinių mažumų identitetą, bet ir sumažinti jų atskirtį visuomenėje.

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 4, 2021, 11:06 AM, atnaujinta Jun 4, 2021, 12:01 PM

„Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas išlaikyti, saugoti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrą ir kalbą. Taip pat norime apibrėžti Lietuvos Respublikoje esančių tautinių bendrijų teises ir pareigas, kurios labai lakoniškai yra išdėstytos Konstitucijos 37 straipsnyje, nustatančiame teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“,– sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatymo projektas reglamentuoja tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų teises ir pareigas, teisių ir laisvių apsaugą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių bendrijų ir tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Pagal projektą, „daugiakultūris tapatumas – tautinis, kultūrinis identitetas, asmens priskyrimas tam tikrai tautinei bendrijai ar tautinei mažumai“, tautinė mažuma –„ grupė asmenų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos vienija tautinės tapatybės išsaugojimo tikslas, turintys ilgalaikius ryšius su Lietuvos Respublika“, tautinei mažumai priklausantis asmuo – „Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, laisva valia pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai dėl savo tautybės“.

Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo laisvai pasirenka, kuriai tautinei mažumai turi priklausyti, tautinei mažumai priklausančio asmens teisės negali būti varžomos, draudžiama persekioti asmenį dėl asmens priklausomumo tautinei mažumai ar tautinės tapatybės.

Taip pat siūloma įteisinti, kad asmuo turi teisę prašyti panaikinti, pakeisti ar nenurodyti valstybės registruose ir kitose informacinėse sistemose nurodytą savo tautybę, atsižvelgdamas į Vyriausybės nustatytą tvarką.

Pagal šio įstatymo projektą, savivaldybėje, kurioje tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 procentų bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į šioje savivaldybėje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus. Taip pat būtų sudaryta galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose, greta pagrindinio užrašo valstybine kalba, asmens vardą ir pavardę užrašyti tos tautinės bendrijos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Projekte įrašyta, kad tautinei bendrijai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės bendrijos kalba arba tautinės bendrijos kalbos bendrojo ugdymo ar (ir) neformaliojo švietimo mokyklose pagal švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. Numatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsteigia Tautinių bendrijų švietimo tarybą, sudarytą iš tautinių bendrijų atstovų.

„Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymu norime apibrėžti valstybės įsipareigojimus tautinėms bendrijoms ir švietimo srityje. Siūloma leisti tautinėms bendrijoms taikyti specialias laikinąsias priemones, siekiant užtikrinti teisę į švietimą tautinės bendrijos kalba, taip suvienodinant mokinių ugdymo(si) galimybes. Valstybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas mokytis ir studijuoti tiek valstybine, tiek tautinių bendrijų kalba, taip pat sudaryti vienodas galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tautinių bendrijų švietimui regionuose, kur švietimo rezultatai atrodo nevienareikšmiškai“,– sako įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatymo projekte reglamentuota teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba. Pagal siūlomą projektą, savivaldybėje, kurioje gyvenanti tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 proc. nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esantys tradiciniai gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimai, greta valstybinės kalbos atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu gali būti užrašomi ir tos tautinės bendrijos kalba.

Taip pat numatyta, kad savivaldybė, savivaldybės tarybos sprendimu, galėtų nesilaikyti šio nustatyto 15 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus reikalavimo.

Įstatymo projektas numato, kad valstybė ir savivaldybės, iš biudžeto lėšų finansuodamos švietimo, kultūros projektus, gali suformuoti atskirą finansavimo priemonę tautinių bendrijų integracijai į Lietuvos visuomenę. Siūloma, kad valstybė remtų tautinių bendrijų visuomenės informavimo priemones, skirdama finansavimą.

Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrintų prie Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės veikianti Tautinių bendrijų taryba.

Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą įregistravę Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė ir Vytautas Gapšys siūlo, kad jis įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Pasak jų, parengti Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projekto paskatino tai, kad Lietuvoje 2020 m,. Statistikos departamento duomenimis, gyvena 14,1 proc. kitos tautybės asmenų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas