„Manau, kad šiandien Seimas turėtų, bent jau tikiuosi, pritarti Konstitucijos pataisai ir mes galų gale užversime šią istoriją“,– ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, Lietuva turėtų vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.
„Mano manymu, mes turime vykdyti sprendimus, tikrai vilkinti šį sprendimą, kaip jau buvo daroma ne vienerius metus, yra tiesiog neteisinga“,– sakė parlamento vadovė.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ketvirtadienį 48 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupės vardu ketina pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, leisiantį įgyvendinti EŽTT sprendimą R. Pakso byloje.
Jį priėmus bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tai reikštų, kad R. Paksas vėl galėtų siekti Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.
Konstitucijos keitimo kelias nelengvas
Jei Seimas ketvirtadienį pritartų Konstitucijos pataisai, ji galėtų būti svarstoma Seimo rudens sesijoje.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Konstitucijos pataisa iš užburto rato neišlipdavo
Dar praeitos kadencijos Seime, pernai birželio 29 d. Seime planuotas Konstitucijos pataisos, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą, svarstymas nebuvo rezultatyvus. Seimas grąžino ją Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti iš naujo. Ši Konstitucijos pataisa iš išburto rato neišlipdavo – ji nuolat strigdavo, iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vėliau keliavo į Seimo valdybą.
ELTA primena, kad tuomet Konstitucijos 74 straipsnį buvo siūloma papildyti nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo nebūtų galėjęs eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pagal Konstituciją prisiekti turi prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
