Ž.Pinskuvienė prieš kelias dienas ironiškai užsiminė: Ramunių gatvei Širvintose reikia suteikti naują pavadinimą – Žemgrobių.
Mat NŽT paskelbė, kad toje gatvėje aptiko daugiausia nusižengimų. Vienų gyventojų tvoros ribas buvo peržengusios 50 ar 70 centimetrų, kitų – net ištisus 2 metrus.
Keista tik tai, kad tris dešimtmečius šie širvintiškių nusižengimai NŽT neužkliuvo, o dabar še tau – reikia perkelti gražias tvoras, rausti pavyzdingai tvarkomas teritorijas.
Savivaldybė žmonių nebaus
„Žmonės daugiau negu 30 metų iki pat šių dienų tvarkosi, šienauja, sodina ir prižiūri augalus, šluoja, valo sniegą. Rekonstruojant Ramunių gatvę taip pat nei projektuotojams, nei rangovams klausimų dėl ribų nekilo ir apie jokius pažeidimus nebuvo kalbama“, – stebėjosi Ž.Pinskuvienė.
Tačiau neseniai Ramunių gatvės gyventojai sulaukė NŽT reikalavimų – kelias dešimtis centimetrų atitraukti tvoras, išrauti medžius, krūmus ir kitus augalus iš valstybinės žemės.
NŽT jau kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, kad Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius gyventojams surašytų protokolus ir paskirtų baudas.
Ž.Pinskuvienė patikino: ji tikrai neseks Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavyzdžiu ir pjūklu tujų nepjaus, tvarkingų, prižiūrėtų, genimų augalų neturės rauti ir Ramunių gatvės gyventojai.
O savivaldybė žmonėms, kurie patys gyvendami tvarkingai, savo darbu dešimtmečiais rūpinasi aplinka, baudų tikrai neskirs.
Sklypus matavo žingsniais
„Kai kalbama apie žemės sklypų už 1 eurą perleidimą įtakingo politiko šeimai, kai regioniniuose parkuose kuriasi ir kaip nori šeimininkauja verslo magnatai, kai valstybinė žemė užgrobiama dešimtimis arų, iš kažkur atsiradusi keliasdešimt centimetrų paklaida atrodo juokinga.
Ir kodėl pradėti matuoti dar sovietmečiu suformuoti sklypai?“ – stebėjosi Širvintų rajono merė.
Ji spėjo, kad tais laikais sklypai formuoti matuojant sprindžiais ar žingsniais, o dabar šiuolaikinėmis technologijomis nustatyta žemgrobystė.
Ramunių gatvėje gyvenantis Vytautas Apavičius siūlė pasekti politikų pavyzdžiu ir užimtą žemę gyventojams taip pat perleisti už 1 eurą. Juk tiek metų ją puoselėjo.
Dairydavosi vieni į kitus
Kodėl taip nutiko, kad beveik visa Ramunių gatvė tapo žemgrobių? Tai paaiškino joje gyvenantis Edmundas Alekna.
Jis pasakojo, kad kai pirmasis kaimynas sklypą apsitvėrė tvora, ta pačia linija tvoras tvėrė ir kiti.
„Ir aš tverdamas tvorą žiūrėjau į kaimyno. Trisdešimt metų jau praėjo, o dabar liepia griauti. Mano tvora nelabai kokia, o ką daryti kitiems, kurie tvoras už tūkstančius sumūrijo?“ – klausė vyras.
Niekam nesvarbu, kad užimta žemė buvo prižiūrima. Štai E.Alekna nupjauna ir kitapus gatvės valstybinį sklypą, nes ten niekas nešienauja. Bet jei su juo taip elgiamasi, turbūt numos ranka ir nebetvarkys.
„Kai visi tvoras perkelsime, kas tas teritorijas prižiūrės?“ – įdomu širvintiškiui.
Kuris matininkas suklydo?
Ramunių gatvės gyventojas Vidmantas Vaškūnas juokavo, kad ir jį galima vadinti žemgrobiu, nors jis užimtą valstybinę žemę ir išsipirkęs.
Tačiau NŽT matavo ir jo sklypą. Ir aptiko, kad vienoje vietoje tvora dar užima 20 centimetrų neišpirktos valstybinės žemės, o kiti 20 centimetrų nuosavos žemės yra jau už tvoros.
„Kai išpirkau žemę, matavo, dabar vėl matavo. Tai kuris suklydo?“ – stebėjosi V.Vaškūnas.
Jo kaimynas neapsikentė ir perkėlė tvorą, tačiau kruopščiai prižiūrimą gyvatvorę paliko. Jeigu reikia – nusipjaukite patys.
Vamzdynai – savo lėšomis
V.Apavičius prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius vietoj Ramunių gatvės buvo dykynė, kurioje žmonės sodino bulves.
Jis savo sklypą pakėlė net 60 centimetrų, gruntą vežė 20 kilometrų. Taip elgėsi ir kaimynai.
Ramunių gatvės gyventojai savo lėšomis nusitiesė ir dujotiekį. Ne tik įvadus į namus, bet ir gatvėje. Patys jie tiesė ir vandentiekį, nuotekų vamzdyną.
„Savivaldybei pasiūliau į tai atsižvelgti. Tiek lėšų skyrėme infrastruktūrai ir staiga tapome žemgrobiais. O juk įžeistam ir nubaustam gyventojui už jo ilgametį darbą, išlaidas nebus prasmės toliau rūpintis šaligatvių pakraščiais“, – įspėjo V.Apavičius.
Jo žodžiais, Ramunių gatvėje gyvena ir jaunos šeimos, kurios čia įsikurdamos apie sklypų pažeidimus nieko nežinojo. Dabar reikia perkelti tvoras, tam reikia lėšų.
„Šios šeimos neprašė socialinio būsto iš valstybės, sodybas įsigijo savo lėšomis, gerovę kuria pačios.
Tai štai kaip mes remiame jaunas šeimas sudarydami papildomų kliūčių. Todėl dauguma jaunimo spjauna į viską ir išvyksta iš tėvynės“, – įsitikinęs V.Apavičius.
Nesileidžia į ilgas kalbas
V.Apavičius stebėjosi: NŽT kiekvieną gyventoją apie būsimą tikrinimą informavo raštais, kuriuose buvo išvardyta krūva nutarimų, potvarkių. Nejaugi paprastas žmogus į tai gilinsis?
Tuo metu Ž.Pinskuvienė pasiūlė sprendžiant problemą sudaryti trišalę sutartį tarp savivaldybės, NŽT ir gyventojų.
Bet NŽT nesileido į kalbas: Lietuvos Respublikos įstatymai vienodai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negali būti laisvai interpretuojami vienoje ar kitoje savivaldybėje, kartu taip klaidinant gyventojus ir tam tikra prasme juos skatinant nesilaikyti teisės aktų.
„Nustačius pažeidimų gyventojams siūloma geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę.
Taip pat NŽT, siekdama padėti žmonėms rasti optimalų problemos sprendimą, kuris nepažeistų teisės aktų reikalavimų, siūlo gyventojams kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl galimo (kur tai yra įmanoma) įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo.
Tokius sklypus gyventojai galėtų įsigyti ir prijungti prie turimos namų valdos“, – informavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Namų valdas matavo penkiose gatvėse
Širvintose patikrintos 32 namų valdos Ramunių, Statybininkų, Šiaurinės, Mindaugo, Saulėtekio gatvėse.
Patikrinimų metu nustatyti 22 pažeidimai dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo.
Nustatyti neteisėtai užimtos valstybinės žemės plotai yra nuo 2 iki 1020 kvadratinių metrų.