„Brangūs Lietuvos žmonės,
Lietuvos valstybės diena, švenčiama liepos 6-ąją, tarsi užbaigia pagrindinių valstybinių švenčių ciklą.
Vasario 16-ąją švenčiame modernios Lietuvos pradžią. Esminis šios šventės akcentas – nepriklausomybė ir savarankiškumas. Tą dieną švenčiame drąsą patiems imtis atsakomybės už savo likimą.
Pagrindinis Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, akcentas – valstybingumo tęstinumas. Ši šventė moko, kad nepakanka sukurti, reikia sugebėti išlaikyti, išsaugoti ir apginti. O praradus iškovoti vėl!
Liepos 6-osios, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, leitmotyvas – Lietuvos integracija į Vakarų civilizaciją.
Būtent Mindaugas žengė pirmąjį žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link.
Neatsitiktinai sukūrėme tradiciją kiekvieną liepos 6-ąją visiems pasaulio lietuviams drauge sugiedoti Tautišką giesmę. Ši šventė pabrėžia sąryšio svarbą, primena, kad nesame vienui vieni. Kad esame nevienodi, bet vieningi. Kad visada esame kartu su savo artimaisiais ir draugais, protėviais ir ainiais, sąjungininkais ir partneriais.
Ir kad tik toks buvimas kartu šiuolaikiniame pasaulyje leidžia išlikti, eiti pirmyn, tobulėti.
Sąryšio motyvą simboliškai išryškina viena aplinkybė, kuri gal ne taip dažnai pabrėžiama, tačiau man atrodanti svarbi. 1253-iųjų liepos 6-ąją Mindaugas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, buvo vainikuotas ne vienas, o kartu su savo žmona Morta. Taip Lietuvos politinėje istorijoje karalienė Morta įsitvirtino kaip moteris – aukščiausio rango figūra.
Šviesaus atminimo istorikas Edvardas Gudavičius tvirtino, kad Morta buvo politiškai aktyvi, darė įtaką sprendimams ir tvirtai orientavosi į Vakarų Europą.
Tai Lietuvos moterų teisių problematikai, manau, suteikia papildomų dimensijų, tegu ir simbolinių.
Didžiuokimės savo istorija ir pasisemkime iš jos jėgų kurdami ateitį – modernią, lygiateisišką, europietišką.
Švęskime savo valstybę! Su Valstybės diena!“
