Jau statoma tvora
Ministrė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškino, jog šiuo metu jau yra sustiprinta sienos apsauga, mestos maksimalios VSAT pajėgos, pasitelkta ir Šaulių sąjunga, o kariuomenė nuo šeštadienio darbuosis kartu su pareigūnais.
„Nuo vakar yra pradėta papildoma sustiprinta kontrolė, policija kontroliuoja kelius į Lenkiją, pasitelkiama pagalba ir iš Muitinės departamento“, – pranešė ministrė.
Pasak jos, nuo penktadienio pradėta ir spygliuotos sienos statyba.
„Taip pat yra priimtas sprendimas pradėti statyti tvorą su Baltarusijos pasieniu, ir yra tam tikras paskaičiavimas – mes matome, kad mes tą galime padaryti pakankamai greitai. Kaina būtų apie 41 milijoną eurų“, – aiškino A.Bilotaitė.
Numatoma statyti 550 kilometrų fizinį barjerą.
„Viskas atrodytų taip: mes pastatome spygliuotos sienos barjerą ir parareliai statome tvorą, kuriai panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dvigubas barjeras.
Bet reikia pažymėti, kad būtinas kompleksinis sienos apsaugos modelis, kurį sudaro spygliuota tvora, sienų stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir sustiprintas patruliavimas“, – vardijo ministrė.
Šiuo metu, pasak jos, yra keli migrantų apgyvendinimo etapai:
1. Sulaikymas iki 48 valandų. Žmonės apgyvendinami užkardose, angaruose.
2. Apgyvendinimas izoliacijos laikotarpiu. Šiuo metu 5 šalies savivaldybės apgyvendina 500 užsieniečių.
3. Apgyvendinimas bus vykdomas konkrečiose, koncentruotose stovyklavietėse.
Pasak A.Bilotaitės, ypač saugus yra ir pasienio savivaldybių gyventojų saugumas, jį užtikrina visos atsakingos institucijos. Ji pabrėžė, kad ministerijos strategija tikrai nėra apgyvendinti migrantų šalia vietinių.
Ministrė pažymėjo, kad parengti pasiūlymai ir dėl spartesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, dirbama dėl readmisijos procedūrų. VESK posėdyje nutarta humanitarinės pagalbos prašyti tarptautinės bendruomenės – skirti papildomai palapinių, lovų, pagalvių, generatorių.
A.Bilotaitės teigimu, ministerija šiuo metu turi tris scenarijus.
„A planas yra Dieveniškės. Ten šiuo metu turime pastatą, kurį ir planuojame išnaudoti. Taip pat yra teritorija, kurioje galima statyti palapines, angarus ir modulinius namelius. Planas B yra Švenčionių rajono mero pasiūlytas 16 hektarų sklypas, kuriame galėtų atsirasti tokia stovyklavietė.
O planas C yra Žemės ūkio ministerijos 26 hektarų sklypas Magūnų seniūnijoje, kur planuotume taip pat tokią stovyklavietę įkurti“, – vardijo ministrė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pranešė, kad prie pasienio aktyviai dirbs ir kariuomenė.
„Nuo rytojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybai pradeda talkinti Lietuvos kariuomenė. Iš viso planuojama skirti sienos apsaugai 260 karių.
Visi jie bus dislokuoti prie valstybės sienos ir sustiprins kiekvienos užkardos galimybes sustiprinti sienos apsaugą“, – sakė pasieniečių vadas.
Pasak jo, sieną su Baltarusija šiuo metu saugo 360 pareigūnų.
Pasienyje ties Druskininkais pradedama statyti vielų užtvara
Siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautus, pasienyje ties Druskininkais penktadienį pradedama statyti vielų užtvara.
„Turėtų kariai pradėti statyti“, – penktadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, vielų užtvara bus statoma dalyje Druskininkų pasienio užkardos ruožo, kurio ilgis iš viso yra 30 kilometrų.
„Pasieniečiai statybose nedalyvauja, tik patį neramiausią ruožą nurodė“, – teigė VSAT atstovas.
Praėjusią parą Druskininkų užkardos ruože migrantų nesulaikyta – tai pirmas toks atvejis liepą.
Nuo metų pradžios būtent čia sulaikyta daugiausiai migrantų, pirminiais duomenimis, – 512.
