Ministrų kabinetas penktadienį pritarė atitinkamiems įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimams, jie bus teikiami Seimui.
„Mūsų tikslas, kad priėmus visus šiuos įstatymų pakeitimus, pačios migracijos procedūros sutrumpėtų iki dešimties dienų“, – per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pakeitimus Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka, dėl to šaukiama neeilinė Seimo sesija. Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Seimo posėdis planuojamas antradienį.
Vyriausybė siūlo apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
„Siekiant užkardyti antrinę migraciją, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos sieną, yra apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti Lietuvos teritorijoje“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
„Nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojų įstatymu suteiktas teises, išskyrus materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją medicinos pagalbą, nes dėl didelio migrantų masto valstybė gali būtų nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo“, – sakė ministrė.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
„Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privalomo ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, ir tik po jos Migracijos departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Apskundimas nesustabdytų Migracijos departamento priimto sprendimo vykdymo“, – siūlymą pristatė A. Bilotaitė.
Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas maksimalus 28 dienų terminas – per tokį laikotarpį prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvą.
Atsižvelgus į augančius nelegalios migracijos srautus, 28 dienų terminas karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu būtų pratęsiamas dar 28 dienoms, kai pasibaigia nurodyti įvykiai.
Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.
Vielų užtvarai ties siena su Baltarusija iš Vyriausybės rezervo skirta 4,8 mln. eurų
Spygliuotos vielos užtvarai ties siena su Baltarusija įrengti Vyriausybė penktadienį iš rezervo skyrė 4,8 mln. eurų.
Nutarime numatyta, kad šie pinigai bus panaudoti „sienos su Baltarusija 550 km ilgio ruože papildomam fiziniam barjerui apsauginei vielinei tvorai „Concertina“ įrengti, siekiant užkardyti neteisėtus migracijos srautus“.
Spygliuotos vielos užtvarą, vadinamą koncertina, siekiant sustabdyti neteisėtų migrantų srautus iš Baltarusijos kariuomenė pradėjo tiesti penktadienį.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.
„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.
Kariuomenė pasienyje su Baltarusija pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą
Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina – tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.
„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.
Anot jo, kariai aktyviai bendradarbiauja su Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kariuomenė šioms tarnyboms teiks „visą prašoma paramą“ – nuo logistikos iki karių paramos.
Anksčiau penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS informavo, kad užtvara bus tiesiama pasienyje ties Druskininkais, kur nuo metų pradžios sulaikyta daugiausiai, apie trečdalis, visų iš Baltarusijos patekusių migrantų. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1546 neteisėti migrantai, daugiausiai – iš Irako.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su beveik dvidešimt kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
