Nudrengtos aikštės dangos neatnaujins, bet aplink ją bus nauja tvora, sauganti nuo blogų kėslų turinčių atėjūnų.
Darbai Karoliniškėse, R.Jankausko gatvėje, prie Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos, vilniečiams kelia ir šypsenas, ir pasipiktinimą.
Stadionas, kuris buvo menkai prižiūrimas, bet pamėgta vietos gyventojų pasivaikščiojimų ir sportavimo vieta, dabar bus uždaras?
Ugniagesiai rodo pirštu į Turto banką, kuris yra šalia stadiono esančių 1-osios komandos pastatų šeimininkas.
Atliekant jų rekonstrukciją esą ir buvo sumanyta visą teritoriją aptverti.
Viešųjų erdvių – mažiau
Nauja stadiono tvora nepraslydo pro socialinio tinklo paskyros „Vilnius.wtf“ autoriaus akis.
„Tai jau ne pirma viešoji erdvė Karoliniškėse, kuri pavagiama iš gyventojų ir tampa nebevieša. Taip sunaikinamas didžiausias senųjų rajonų pranašumas – tiesūs vidiniai keliai ir bendra infrastruktūra. Tvorelistanas toliau tveriasi pats nuo savęs“, – pažymėjo vilnietis.
Stadiono aptvėrimą sukritikavo ir miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Pasak jos, tai šizofreniškos būklės pavyzdys.
Ir tai ne vienintelis pavyzdys. Vilnietės žodžiais, neseniai patvirtinus programą „Miestas+“ sostinė tiesiog murdoma tarp tvorų.
Žmonėms paliks vartelius
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Sonata Kukienė aiškino, kad Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos pastatai priklauso Turto bankui. Jais ugniagesiai naudojasi panaudos pagrindais.
„Visas pirkimo procedūras dėl pastato Karoliniškėse rekonstrukcijos atliko Turto bankas. Jis pirko ir techninį projektą, rekonstrukcijos rangą, pasirašė rangos sutartį.
Statinio projektavimo paslaugų techninėje užduotyje yra numatytas reikalavimas: „Priešgaisrinio pastato žemės sklypą aptverti tvora, joje įrengiant ne mažiau kaip 6 vartelius žmonėms vaikščioti.“ Tad gyventojai galės naudotis stadionu“, – tikino S.Kukienė.
Tačiau stadione nebus atliekami jokie atnaujinimo darbai, suprojektuotas tik sklypo apšvietimas.
Kenkia vilniečių sveikatai
J.Lavrinec pabrėžė, kad tokie stadionų aptvėrimai kerta ir per kasdienio sveikatinimosi galimybes: „Kai reikia pusvalandį pailsėti, nueini pasivaikščioti žaliais kiemais, kurie sudaro želdynų sistemą ir veikia kaip žalias maršrutas.
Kai renkamės butus, žalių atvirų erdvių sistema yra vienas lemiamų veiksnių – juk žaliais kiemais gali nukeliauti dalį maršruto iki mokyklos, universiteto, darbovietės, parduotuvės, artimiausio parko.
Jeigu mus išstumia į rajono perimetrą, važinėsime automobiliu, prisidėsime prie grūsčių ir parkavimo vietų poreikio didinimo. Tokia gyvensena turėtų neigiamą poveikį kiekvieno iš mūsų sveikatai.“
Anot J.Lavrinec, tvoros rajonuose yra sisteminė bėda, todėl labai reikia visuomenės sveikatos specialistų, galinčių pakomentuoti situaciją.
Aktyvaus vilniečio Eduardo Kriščiūno manymu, dėl šios problemos jau laikas rengti piketą prie savivaldybės.
Priežiūra – gyventojams
Pastebima, kad programoje „Miestas+“ įtvirtintas siekis aptverti tvora ne tik stadionus, bet ir kone kiekvieną daugiabutį.
Mat savivaldybė taip siekia sutaupyti kiemų priežiūrą permesdama gyventojams, kartu faktiškai uždraudžiant naudotis ne savo kiemu.
Tad pamažu viešosiomis erdvėmis liks tik šaligatviai prie judrių gatvių ir vaikų žaidimo aikštelės. „Visur kitur vaikščiosite tarp tvorų kaip galvijai fermoje“, – niūrią ateitį piešė socialinio tinklo paskyros autorius.
Laukia nemažai pertvarkų
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos pastatų atnaujinimo darbai prasidėjo žiemą.
Ši gelbėjimo stotis sudaryta iš atskirų pastatų – specialiosios paskirties priešgaisrinio depo, kuris sujungtas su daugiabučiu gyvenamuoju namu bei mokomuoju korpusu, ir garažo. Dalis tarnybinių ir poilsio patalpų buvo įrengta ne pastate, o garaže, tai apsunkino ugniagesių darbą.
Rekonstrukcijos metu depas ir garažas bus sujungti, atskiriant juos nuo šalia esančių kitų pastatų ir taip užtikrinant operatyvesnį reagavimą į iškvietimus.
Modernizacijos metu bus apšiltinti ir atnaujinti pastatų fasadai, pakeisti langai ir durys, pakeistas garažo stogas ir vartai. Bendra projekto vertė – 3,03 mln. eurų.
Gelbėjimo stotis sujungta su daugiabučiu, kurio gyventojai pradėjus darbus ėmė skųstis nepakeliamu triukšmu ir sienų įtrūkiais, mat dalį savo pastato ugniagesiai nugriovė.
Tačiau statybininkai atsakė, kad darbai vykdomi laikantis visų reikalavimų.
Aikštės viduryje siūlo pasodinti medį
Vilniečiai ugniagesiams pasiūlė pasekti estų pavyzdžiu, o ne tiesiog be fantazijos aptverti stadioną tvora.
Estijos miestelio Orisarės stadionas traukia viso pasaulio keliautojus dėl to, kad jo viduryje auga galingas ąžuolas (nuotr.). Sostinės ugniagesiai taip pat galėjo neprižiūrimame stadione, kuriame futbolą retai kas žaidžia, pasodinti medį užgesinto šimtojo gaisro ar išgelbėto katinėlio proga.
Pasirodo, kai buvo statomas stadionas Estijoje, sovietų technika nesugebėjo išrauti ąžuolo. Tai liudija ant kamieno likusios trosų žymės.
Dabar visi taip pripratę prie papildomo žaidėjo aikštėje, kad žaidimų metu medis beveik nepastebimas.
Orisarėje lankėsi ir mero patarėjas K.Žukauskas, kai ąžuolas futbolo aikštėje tapo socialinių tinklų sensacija.
„Estai savo prastam futbolui, skirtingai nei mes, bent jau turi pateisinimą – kaip žaisti, kai stadiono viduryje auga medis?“ – ironizavo mero patarėjas.
Tiesa, jis nurodė kitokią ąžuolo atsiradimo futbolo aikštėje versiją. Esą kadaise stadionas buvo mažesnis, medis augo šalia. Kai stadionas buvo praplėstas, ąžuolas liko jo viduryje.
Orisarės ąžuolas 2015-aisiais laimėjo Europos metų medžio rinkimus. „Yra ir tokie, juose mums kol kas sekasi kaip „Eurovizijoje“, – priminė K.Žukauskas.
