Pirmadienį Valstybės gynimo taryba susirinko į posėdį – ją prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė dėl į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų antplūdžio ir sienos saugumo klausimų.
„Suprantame, kad esame praleidę daug reikalingo laiko fizinei sienos apsaugai statyti ir šiandien esančių iššūkių apimtyje turime maksimaliai sutelkti visas turimas pajėgas skirtingose institucijose, kad fizinis ir ilgalaikėje perspektyvoje modernus sienos užtikrinimas būtų padarytas“, – sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Jis pažymėjo, kad dar šią savaitę neeilinėje Seimo sesijoje bus svarstomas užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
A.Bilotaitė: į pasienį siunčiama daugiau karių
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad VGT buvo pristatyti konkretūs veiksmai ir planai dėl sienos saugumo klausimo. Jos teigimu, nors šiuo metu pasienyje yra sutelktas maksimalus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų skaičius, kuriems talkina ir kariai, pastarųjų esą prireiks daugiau.
„Pagrindinis akcentas yra sustiprinta sienos apsauga. Šiuo metu mūsų pasienyje jau yra sutelktas maksimalus VSAT pareigūnų kiekis, taip pat yra įtrauktos visos kitos vidaus reikalų sistemos pareigūnų pajėgos. Šiandien mes konkrečiai apsitarėme dėl papildomų kariuomenės pajėgumų.
Nors jau nuo šeštadienio kariai yra tikrai pastiprinę mūsų sienos apsaugą, mes esame sutarę, kad mūsų sienos apsauga bus pastiprinta dar didesnėmis krašto apsaugos pajėgomis“, – pranešė A.Bilotaitė.
Ministrė nurodė nenorinti detalizuoti konkrečių skaičių, kiek karių dar prireiks pasienyje su Baltarusija, nes ši informacija esą yra labai jautri.
„Bet pagrindinė žinia – mes labai rimtai žiūrime į šitas grėsmes ir sienos apsaugai yra skiriamos maksimalios pajėgos tiek iš vidaus reikalų sistemos, tiek iš krašto apsaugos sistemos“, – patikino A.Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad taip pat priimtas sprendimas statyti fizinę 2 metrus siekiančią tvorą pasienyje su Baltarusija, ant kurios vėliau būtų uždedama koncertina. Taip susidarytų 3 metrų aukščio siena.
„Yra numatyta koncertina padengti 550 kilometrų mūsų sienos su Baltarusija. Taip pat yra priimti sprendimai statyti fizinę sieną, kuri atrodytų taip – būtų 2 metrų tvora, o ant jos vėliau būtų uždedama koncertina ir taip susidarys 3 metrų siena“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Ministrė vardijo, kad šiuo metu toliau tęsiami sienos modernizavimo darbai, iš atostogų atšaukiami Lietuvos pasieniečiai, pasitelkiama tarptautinė pagalba.
„Džiaugiuosi, kad „Frontex“ papildomos pajėgos bus siunčiamos į Lietuvą. Gausime dar didesnį kiekį tiek pareigūnų, tiek technikos – sraigtasparnių, automobilių, vertėjų ir kitų priemonių“, – sakė ji.
„Atsakas turi būti adekvatus“
Pasak A.Bilotaitės, akivaizdu, kad mūsų mūsų migracijos sistema yra naudojamasi, nes beveik visiems prieglobsčio prašytojams jis nėra suteikiamas.
„Mes matome tokias tendencijas, kad mūsų migracijos sistema yra naudojamasi. Nagrinėjant prieglobsčio prašymus, mes matome, kad beveik 100 proc. jų yra tokie, kad sprendimas yra nesiteikti šito statuso.
Akivaizdu, kad Lukašenka prieš mus naudoja šitą priemonę ir yra naudojamasi mūsų migracijos sistema. Esant šiai ekstremaliai situacijai, manau, kad yra labai rimta priežastis priimti pakeitimus, kurie neleistų piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema.
Situacija yra ekstremali, mes matome tendencijas. Tai nėra įprasta migracija ir įprastas migracijos kelias. Tai yra prieš mus vykdomas hibridinis karas, todėl atsakas turi būti adekvatus“, – įsitikinusi ministrė.
Pasirašė rezoliuciją
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kelias artimiausias savaites kariuomenės parama bus nuolat didinama.
„Dabar yra tokia situacija, kuomet į KAM kreipėsi Vidaus reikalų ministerija dėl pagalbos teikimo, tai ta pagalba yra suteikiama.
Kaip žinia, parama buvo teikiama iki šiol logistinė, tačiau, atsižvelgiant į poreikį, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi suteikti ženkliai didesnę paramą, tas bus padaryta per artimiausias savaites, ta parama nuolat bus didinama“, – kalbėjo ministras.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pirmadienį Seime registruota rezoliucija, kurią tikimasi priimti jau antradienį.
„Ją pasirašė visų frakcijų vadovai. Pagrindinis momentas, kad mes bandome duoti tam tikrą įvertinimą, kad tai, kas vyksta šiandien prieš Lietuvos valstybę, mes vertiname kaip hibridinę agresiją.
Ką tai reiškia praktikoje – kad ta tradicija tarp politinio pabėgėlio ir ekonominio migranto nebūtinai yra pritaikyta šitoje situacijoje, nes tai yra kaimyninės valstybės režimo organizuojami veiksmai“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, akcentuojama ir tai, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai turi būti nubausti.
„Taip pat akcentuojame informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, labai aiškiai sakant, kad Lietuva nebus naujas tranzito kelias ir čia nebus šiltnamio sąlygų, ir tą kilmės šalys turi sužinoti.
Be jokios abejonės, labai svarbus yra grąžinimas, deportacija, bet čia yra ir savanoriško grįžimo galimybė. Yra ir įvairių tarptautinių programų, atsiras ir nacionalinių instrumentų, kaip bus skatinamas savanoriškas grįžimas“, – vardijo NSGK pirmininkas.
A.Bilotaitė pridūrė, kad jau dabar atsiranda nelegalių migrantų, kurie sutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį.
„Labai svarbu, kad judėtų procesai sparčiau, nes šiuo metu jau yra indikacijų ir informacijos, kad yra žmonių, kurie sutinka savanoriškai grįžti. Mes turime tą procesą sparčiai organizuoti“, – teigė ministrė.
Pasak jos, dėl to labai svarbu, kad antradienį Seime būtų priimti teisės aktų pakeitimai.
Prezidentas: dėl savo vertybinės užsienio politikos Lietuva patiria hibridinį išpuolį
„Visų Lietuvos atsakingų institucijų uždavinys šiuo metu – nedelsiant imtis situacijai adekvačių vidaus ir tarptautinės politikos priemonių apsaugant Lietuvos valstybės sieną ir užkardant nelegalių migrantų antplūdį.
Dėl savo vertybinės užsienio politikos Lietuva patiria hibridinį išpuolį, susiduriame su mėginimu išnaudoti demokratijos sistemą piktiems Baltarusijos režimo tikslams. Todėl privalome kartu su mūsų draugais ir partneriais apsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos sieną“, – sakė G.Nausėda.
Paklaustas, ar sprendimas dėl fizinės tvoros yra prasmingas, jei Lietuva vis tiek turi migrantus įsileisti, prezidento patarėjas D.Kuliešius teigė, kad fizinis barjeras ryškiai veikia tiek prevenciškai, tiek užkerta kelią nelegaliam sienos kirtimui.
„Siena yra kaip viena iš priemonių tam, kad būtų apsaugota ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos išorinė siena“, – aiškino prezidento patarėjas.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su beveik dvidešimt kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus.
