Studentas iš Irano. Studijuoja Gardino universitete, kišenėje turi raktą su bendrabučio kambario numeriu, o telefone – kambario nuotrauką. Trūksta tik studento pažymėjimo ir asmens dokumentų.
Jaunas vyras iš Irako pasakojo istoriją apie jam gresiantį giminės kraujo kerštą, nuo kurio pabėgo į Europą.
Per Baltarusijos sieną į Lietuvą plūstančių migrantų istorijos – skirtingos kaip ir jie patys.
Rodo bendrabučių nuotraukas
Druskininkų savivaldybės teritorijoje sieną dažniausiai kerta vieniši ir jauni vyrai. Lengvai apsirengę, pasiėmę tiktai po keletą daiktų, kurių svarbiausias – mobilusis telefonas.
Jie dažnai pristato Gardine esančio universiteto studentais, pareigūnams rodo bendrabučių bei jų kambarių nuotraukas ir tikina, jog studijos Baltarusijoje smarkiai pabrango arba buvo visai nutrauktos.
Nors kai kurie atvykėliai pareigūnams nepanašūs į aukštųjų mokyklų studentus, jie neskuba tvirtinti, jog visi nelegalai meluoja.
Studentų istorijomis tiki ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis: „Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę Baltarusijoje, turintys ilgalaikes Baltarusijos vizas, buvę visiškai saugiose sąlygose, gyvenę studentų bendrabučiuose. Dabar jų mokslai nutrūkę, o jie išsiunčiami privaloma tvarka, kaip ginklas prieš Lietuvą.“
Teko tramdyti šūviais
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastebėjo, kad ties Druskininkais sieną kertantys migrantai – įžūliausi.
Dalis jų į Lietuvą traukė per Druskininkų užkardos ruožą, kur veikia moderni sienos stebėjimo sistema, nors anksčiau nelegalūs migrantai vengdavo stacionariomis techninėmis priemonėmis kontroliuojamų vietovių.
Liepos pradžioje Druskininkų savivaldybės teritorijoje sulaikyti aštuoni migrantai elgėsi agresyviai – bandė pulti Druskininkų užkardos patrulius ir jiems pasipriešino.
Pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas, paleisti į orą du įspėjamuosius šūvius, o nepaklusnius atvykėlius suguldyti ant žemės ir surakinti antrankiais.
Lenda pro tvoras ir krūmus
Kituose pasienio ruožuose sulaikomi migrantai dažniausiai tylėdami seka paskui juos sulaikiusius pareigūnus.
Tarp šių nelegalų nemažai moterų, šeimų su vaikais. Jų kelionės manta didesnė – šiltesni drabužiai, vaikams reikalingi daiktai.
Nors dauguma migrantų avi sportinę avalynę, po sulaikymo skuba nusiauti batus ir pailsinti nutrintas, subraižytas kojas.
Kelias pasienio ruožu paprastai būna neilgas, bet ne visada lengvas – tenka eiti per krūmus ar keturpėsčia lįsti pro tvoros apačią.
Manoma, jog taip jie rėplioja tikėdamiesi, kad liks neužfiksuoti pasieniečių vaizdo sistemų arba pareigūnai jų paliktas šliūžes supainios su žvėrių pėdsakais.
Medikų pagalbos ne kartą prireikė ir prasidėjus sulaikytųjų apklausoms – iš streso ar iš nuovargio jie skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu.
Ligoninėje trūksta vietų
Visiems sulaikytiesiems atliekami ir COVID-19 testai. Liepą koronavirusas nustatytas 32 migrantams.
Užsieniečiai, kuriems nustatyta COVID-19, įkurdinami Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, tačiau ten vietų jau neužtenka, todėl atskiros patalpos įrengtos ir Verebiejuose (Alytaus r.) esančioje mokykloje, ten apgyvendinami migrantai.
Neteisėti migrantai gyvena Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose.
Be tėvų ieškoti lengvesnio gyvenimo traukiantys nepilnamečiai įkurdinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, geresnių sąlygų ieškoma ir šeimoms su vaikais.
„Stengiamasi, kad šeimos su vaikais nebūtų apgyvendintos palapinėse, jiems ieškoma keturviečių ar dar didesnių kambarių.
Dalis jų gyvena Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose“, – pasakojo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Užsieniečių registracijos centre buvo apgyvendinta ir kūdikio besilaukianti moteris. Praėjusį penktadienį ji buvo skubiai išgabenta į ligoninę, tačiau gimdymas buvo nesėkmingas – į laikiną prieglaudą moteris grįžo be kūdikio.
Tikslas – geresnis gyvenimas
Nemažai liūdnų istorijų tenka išgirsti ir pabėgėlių prieglobsčio prašymus nagrinėjantiems Migracijos departamento pareigūnams.
Su prašymus pateikusiais migrantais jie bendrauja nuotoliniu būdu.
– Kokias istorijas pasakoja Lietuvoje prieglobsčio besiprašantys migrantai? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus patarėjos Jolantos Verbuvienės.
– Kiekvieno motyvai gauti prieglobstį – individualūs, bet visi jie kai kuo panašūs.
Dalis jų ieško geresnio gyvenimo Europoje, kai kurie teigia nenorintys prisijungti prie jų krašte veikiančių religinių arba karinių organizacijų, esame girdėję ir istorijų apie gresiantį giminės kraujo kerštą.
– Ar įmanoma tokią informaciją patikrinti?
– Tai – jų pasakojimai ir kiekvienos istorijos patikrinti neįmanoma.
Bet daug valstybių rengia ataskaitas apie jų kilmės šalis.
Jose apžvelgiama situacija: ar šių šalių gyventojai prievarta verčiami prisijungti prie religinių ar karinių organizacijų, ar vyksta kokie nors neramumai.
Migracijos departamentas tiek pats renka informaciją iš įvairių šaltinių, tiek naudojasi Europos prieglobsčio paramos biuro parengtomis ataskaitomis, kuriose labai išsamiai aprašyta situacija kiekvienoje šalyje.
– Iki šiol nėra patenkintas nė vienas per Baltarusijos teritoriją atvykusio migranto prieglobsčio prašymas. Kodėl?
– Kad būtų suteiktas prieglobstis, užsienietis turi atitikti užsieniečių teisinės padėties sąlygas. Jei jis tų sąlygų neatitinka ir prieglobsčio prašo ne dėl tų priežasčių, dėl kurių jis būna suteikiamas, prieglobstis nėra suteikiamas.
Tokie Migracijos departamento sprendimai skundžiami teismui. Teismų sprendimų kol kas neturime.
– Tarp nelegalų yra nemažai moterų su mažais vaikais, nepilnamečių. Ką pasakoja jie?
– Besilaukiančių ar su vaikais atvykstančių moterų motyvai paprastai būna panašūs kaip ir tų vienišų vyrų – geresnio ir ramesnio gyvenimo paieškos. Visa kita – asmeninio gyvenimo detalės.
– Kaip galėtumėte apibūdinti prieglobsčio prašytojus, kokiam socialiniam sluoksniui juos priskirtumėte?
– Jie labai skirtingi. Labai nedaug tokių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, bet iš pateiktos informacijos galima spręsti, jog dauguma jų baigė mokyklas ar bent jose mokėsi. Dalis jų teigė savo šalyse turėję darbą.
Bendrauti su užsieniečiais padeda vertėjai. Vienas kitas jų kalba rusiškai, atvykusieji iš Afrikos šalių – anglų arba prancūzų kalbomis.
– Teigiama, kad neteisėtai į Europą plūstančių migrantų tikslas nėra Lietuva. Ar pateikę prieglobsčio prašymą jie nurodo norintys likti Lietuvoje?
– Vieni žino šalį, į kurią norėjo patekti, kiti – ne.
Dalis jų visai neįsivaizdavo, kur važiuoja, – tikėjosi patekti į Europą, gyventi geresnį gyvenimą ir susikurti geresnę ateitį.
– Iki pokalbio su jumis nelegaliems migrantams tenka patirti nemažai streso – sienos kirtimas, sulaikymas, apklausos. Kokia jų emocinė būsena?
– Ją turbūt geriau žino pasieniečiai, kurie su migrantais susiduria pirmieji. Mes su jais bendraujame praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, kai jie būna jau pailsėję ir nusiraminę.
Daugiausia nelegalų – iš Irako
Antradienį septyni Irako piliečiai paspruko iš Lazdijų rajono savivaldybėje esančio buvusių Kapčiamiesčio vaikų globos namų pastato. Jų pradėjo ieškoti policija, pasieniečiai, kinologai su šunimis, buvo pakeltas sraigtasparnis.
Didžiausi migrantų srautai į Lietuvą plūdo pirmosiomis liepos dienomis, dabar jau savaitę sulaikytųjų skaičius per parą neviršija 100.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1716 neteisėtų migrantų. Nuo metų pradžios daugiausia jų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 529, Ignalinos rajone – 325, Varėnos rajone – 315, Šalčininkų rajone – 246.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytų migrantų daugiausia Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 835. Taip pat sulaikyti 198 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybę pasieniečiai dar tikslina, nes dauguma jų neturi dokumentų.
Lietuva laukia pagalbos ir iš užsienio
Pasienio ruožuose, kur sulaikoma daugiausia neteisėtų migrantų, praėjusį penktadienį kariuomenė pradėjo montuoti spygliuotos vielos tvorą (nuotr.). Iš viso planuojama nutiesti 550 kilometrų tvoros, o jos kaina sieks 41 milijoną eurų. Vyriausybė tam skyrė 4,8 milijono eurų, o Turto ir ūkio valdymo departamentas pradėjo viešuosius pirkimus – siekiama įsigyti didesnį kiekį medžiagų tvorai.
Tikimasi, kad visai tvorai reikalingų medžiagų verslininkai pristatys per du tris mėnesius.
VSAT vado R.Liubajevo teigimu, spygliuota viela yra pirmasis etapas, antrajame bus diegiamos stebėjimo sistemos ir statoma tvora, jos bus susietos tarpusavyje. Šiuo metu stebėjimo sistema diegiama Dieveniškių ir A.Barausko užkardos ruožuose.
Dėl nelegalių migrantų srautų šiomis dienomis sustiprinta kontrolė ir ties Lenkijos pasieniu, ten patruliuoja daugiau pasienio ir policijos pareigūnų. Prireikus Lietuvos ir Lenkijos pasienio kontrolei planuojama pasitelkti muitinės pareigūnus. Jie pasieniečiams padėtų tikrinti krovininius automobilius, kuriais taip pat gali būti gabenami migrantai.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra FRONTEX į Lietuvą žada atsiųsti gausesnes, nei planuota iš pradžių, pareigūnų pajėgas.
Vietoj anksčiau prašytų 30 FRONTEX pareigūnų VSAT agentūrai jau pateikė pakoreguotą prašymą. Dabar Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugai sustiprinti prašoma skirti 60 patrulių, 30 automobilių, du sraigtasparnius ir automobilį su termovizorine stebėjimo įranga.
Lietuvos pasieniečiams taip pat padės papildomos apklausų specialistų komandos su vertėjais. Jos rinks informaciją apie sulaikytų neteisėtų migrantų kilmės šalis, kelionės aplinkybes ir tikslus, talkins nustatant sulaikytųjų tapatybę.
Šią savaitę vykusiame Europos Parlamento jungtiniame komitetų posėdyje Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė pažadėjo suteikti Lietuvai skubią 10 mln. eurų finansinę paramą.
Į tarptautinę bendruomenę bus kreipiamasi ir dėl humanitarinės pagalbos – bus prašoma skirti papildomų palapinių, lovų, pagalvių, elektros generatorių, kitų būtinųjų daiktų.
