„Didžiausią nerimą šiuo metu kelia Klaipėdos, Palangos ir Šiaulių miestai, kur sergamumo rodikliai išsiskiria, jie keletą kartų skiriasi nuo visos Lietuvos rodiklių. Be to, vis dažniau mes registruojame įvežtinius atvejus ir su jais susijusius susirgimus.
Natūralu, žmonės vyksta poilsiauti, laisviau keliauja“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė L.Ašoklienė.
Jos teigimu, daugiausia įvežtinių atvejų šiuo metu skaičiuojama iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Airijos, Turkijos.
Kalbant apie aktyvius židinius, šiuo metu Lietuvoje jų fiksuojama 17. Protrūkiai apima įvairiausias veiklas, tačiau daugiausia virusas plinta darbo vietose: koronaviruso židiniai įsiplieskė gamybos, logistikos, prekybos įmonėse, taip pat jų yra ir sveikatos priežiūros įstaigose. Tiesa, visi jie kol kas nėra dideli.
Ar matome ketvirtosios bangos pradžią?
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė L.Ašoklienė aiškino, kad apie ketvirtosios COVID-19 bangos pradžią dėl šoktelėjusių susirgimų atvejų kalbėti dar nesinorėtų, nes Lietuva, nors penktadienį jau perėjo į geltonąją zoną, vis dar yra per plauką nuo žaliosios.
„Apie ketvirtąją bangą dar labai nesinorėtų kalbėti, bet geltonoji ar žalioji zona yra sutartiniai karantino scenarijai. Žalioji zona yra tada, kai sergamumo rodiklis yra mažiau nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Šiandien Lietuvos sergamumo rodiklis yra 26. Taigi mes iš tiesų esame arti žaliosios zonos ribų, tačiau jau peržengėme į geltoną zoną.
Jau kurį laiką matome, kad susirgimų skaičiai po truputį didėja, ir tai, be jokios abejonės, kelia nerimą. O tą pokytį labiausiai sąlygoja tai, kad mes turime sulėtėjusias skiepijimo apimtis, nustatytą Delta mutaciją, kuri plinta Lietuvoje. Ir, žinoma, atlaisvintus karantino reikalavimus.
Šiuo metu vyksta renginiai, žmonės poilsiauja, aktyviau bendrauja ir gana dažnai pamiršta ir saugų atstumą, ir įprastas COVID valdymo priemones, dažną rankų plovimą, nebūtinų kontaktų vengimą. Tiesiog virusas dabar turi galimybes plisti“, – situaciją komentavo ji.
Epidemiologė svarstė, kad atvejų skaičiaus augimo stabtelėjimo tikėtis greičiausiai nevertėtų, nes, pagal mokslininkų duomenis, Delta atmaina iki rugpjūčio pabaigos jau dominuos visoje Europoje.
„Ji tiesiog paprasčiau, lengviau ir greičiau plinta. Šis veiksnys iš tiesų neramina ir tai reiškia, kad per pakankamai trumpą laiką gali atsirasti pakankamai nemažas susirgusiųjų skaičius, tačiau labai tikimės, jog beveik 50 proc. imunizuotų Lietuvos gyventojų pristabdys greitą viruso plitimą ir tas skaičius neturėtų augti taip greitai“, – vylėsi L.Ašoklienė.
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė atkreipė dėmesį, kad ateityje greičiausiai atsiras ir naujų viruso atmainų, tačiau blogiausia būtų tokia, kuri taptų atspari sukurtoms vakcinoms:
„Kol skiepyti žmonės nesirgs naujomis atmainomis, tol tas pavojus yra gerokai mažesnis. Didžiausias nerimas, kad neatsirastų kažkokia atmaina, kuria galėtų užsikrėsti ir paskiepyti asmenys.“
Karantinas paskiepytiems galėtų būti kitoks?
Jei dėl augančių susirgimo skaičių vėl tektų grįžti prie tam tikrų ribojimų ar net karantino, pasak L.Ašoklienės, jis turėtų būti kitoks, leidžiantis, pavyzdžiui, su galimybių pasu laisviau gyventi paskiepytiesiems. Galimybių pasą turintys esą taip pat galėtų būti skirstomi į tuos, kurie jį turi dėl skiepo arba persirgimo, ir tuos, kurie pasą gavo dėl neigiamo testo.
„Kadangi šiuo metu galimybių pasą gali gauti ir besitestuojantys asmenys, tai galbūt galėtų čia atsirasti kažkoks skirstymas, kai vienos veiklos leidžiamos ar neribojamos asmenims, kurie yra pasiskiepiję ar persirgę“, – kalbėjo epidemiologė.
Ar visgi galime tikėtis, kad Delta atmaina Lietuvoje netaps dominuojančia ir artimiausiu metu sugrįšime į žaliąją zoną?
„Labai norėtųsi to tikėtis, bet iš tiesų viskas priklauso tik nuo mūsų. Mes turbūt esame šiek tiek atsipalaidavę, pavargę nuo karantino ir pamiršę, kad kovidas niekur nedingo. Pirmiausia, ką mes galime padaryti, tai pasiskiepyti. Kuo daugiau bus pasiskiepijusių žmonių, tuo mes ilgiau būsime žalioje ar geltonoje zonoje.
Kitas dalykas – nepamiršti būtinų priemonių: saugaus atstumo laikymasis, nebūtinų kontaktų vengimas, rankų plovimo, kosėjimo, čiaudėjimo higiena.
Jei pajutote simptomus, turite pasitikrinti, izoliuotis. Tai yra visos priemonės, kurios yra mums puikiausiai žinomos“, – apibendrino L.Ašoklienė.
