„Vis naujomis atmainomis plintantį virusą papildo kapituliacijos ir pasidavimo užkratas nesipriešinti, nesiskiepyti, o tai reiškia platinti virusą. Kiekvienas, kuris nesiskiepija, yra potencialus platintojas. Ir reikia kiekvienam tą aiškiai į akis pasakyti. Aš to pasigendu. Plinta antivakserių sektantizmas, kuriam valstybė nesipriešina. Kodėl? Neįvardijama.
Ką reiškia visuomenės solidarumą ir gynybą griaunanti agitacija nesiskiepyti? Tai yra priešų veiksmas ir turėtų būti suvokiama atsakomybė ir už nesiskiepijimą, ir už agitaciją nesiskiepyti“, – įsitikinęs V.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad agitacija prieš skiepus galėtų būti įvertinta kaip kenkimas visuomenei ir valstybei.
S. Čaplinskas dėl privalomo skiepijimo: gali neužtekti paskiepyti tik senjorus ir darbuotojus
„Mes kol kas, kaip valstybė, nekvalifikuojame tų reiškinių kaip nusikalstamų veikų. Mes čia esame švelnūs ir mandagūs. Galbūt dėl to taip pat nukentėsime. Mes netramdome ne tik tų tendencijų, bet ir kryptingos agitacinės veiklos įstatymine ir teisėtvarkos jėga. Nors tai galėtų būti daroma.
Pavyzdžiui, agitacija nesiskiepyti turėtų būti įvertinta kaip kenkimas visuomenei ir valstybei. Norėčiau, kad taip būtų suprantama politiniuose ir valdančiuose lygmenyse. Seimas turi veikti šioje būsenose, karo stovyje, nes esame kare“, – perspėjo V.Landsbergis.
Profesorius klausė, ar tikrai valstybė daro viską, kad pasipriešintų „antivakseriniui virusui“.
G.Landsbergis: palaikyčiau griežtesnes valstybės nuostatas dėl skiepijimosi
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad diskusija dėl griežtesnių priemonių prieš nesiskiepijančius turi vykti.
Susiję straipsniai
„Manau, kad ta diskusija privalo būti. Aš palaikyčiau griežtesnes valstybės nuostatas dėl skiepijimosi. Nes mes galime atsidurti labai pavojingoje situacijoje, kuomet rudenį kokiai nors atmainai grįžus atgal į Lietuvą, mes pradėsime svarstyti ir diskutuoti dėl karantino.
Tai reiškia, kad netgi visi tie, kurie yra priėmę sprendimą skiepytis ir jau yra pasiskiepiję, nori gyventi atsidarę, eiti į barus, universitetus, negalėtų to daryti, nes kiti žmonės pasirinko nesiskiepyti ir užkrėsti kitus. Aš manau, kad tai nėra suprantama. Tai būtų didžiulis praradimas valstybei“, – aiškino jis.
Kaip vieną iš priemonių, kaip dar labiau skatinti skiepijimąsi, G.Landsbergis įvardijo galimybių pasą, kuriuo tam tikros veiklos galėtų būti atvertos tik pasiskiepijusiems.