Skubos darbą liudijo tai, jog kritiką dėl galimo kirtimosi su Konstitucija, žmogaus teisėmis ir tarptautinėmis sutartimis pažėrė net Seimo Teisės departamentas.
Todėl projektas buvo kosmetiškai pakoreguotas.
Teisininkams labiausiai užkliuvo tai, kad nelegalai gali būti sulaikomi pusmečiui be jokio sprendimo, be to, pirmoji teisminė instancija jiems yra ir paskutinė, be apeliacijos teisės.
Tačiau Seimui dar priėmus ir rezoliuciją dėl vykdomos hibridinės agresijos valdantieji jų kritikams atkirto, kad vyksta karas, todėl nelegalų teisės gali būti ribojamos, be to, šią įstatymų koncertiną esą visada bus galima patiesinti.
Bet kokiu atveju, matyti, kad migrantų krizė, nors ir seniai nuspėjama, sprogusi tikrai ne vakar, Lietuvą užklupo nepasirengusią.
Negana to, horizonte jau kyla naujas pavojus, tiksliau, atgijęs senas.
Nauja pandemijos banga, o galbūt ir naujas karantinas – vis realesni.
Apie tai jau kuris laikas kalba medikai ir kiti ekspertai.
Čia nieko keista – tai pranašauja padėties blogėjimą rodantys užsikrėtimo atvejai.
Šiomis dienomis apie tai buvo priversti garsiau prabilti ir aukščiausi politikai, iki šiol šios temos vengę, tarsi tikėdamiesi, jog grėsmės dings savaime.
Premjerė I.Šimonytė vis griežčiau kartoja, jog greičiausiai teks grįžti bent prie dalies buvusių gyvenimo suvaržymų, tą patį pastaruoju metu puolė kalbėti ir jos šešėliu esantis sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys.
Tiesa, jie abu ramina, kad naujas karantinas neturėtų būti toks griežtas kaip ankstesni, o jo padariniai nebus tokie žalingi.
Viena vertus, tai savaime suprantama. Juk esminis dalykas – ne tik sukaupta patirtis, resursai valdant pandemiją daug kritiškesnėmis aplinkybėmis, bet ir tai, jog bent vienu skiepu paskiepyta 46 proc. gyventojų.
Kita vertus, šis skaičius yra aiškiai per menkas, ypač plintant naujoms viruso atmainoms.
Daugiau nei 800 tūkst. vakcinos dozių šiuo metu dūla šaldytuvuose, kai kurie pasenę skiepai jau naikinami, nes žmonės skiepijasi vangiai.
Vieni yra prieš skiepus, kiti netiki pavojumi, treti tiesiog tingi ar nemato reikalo, nes nesuvokia pavojaus masto.
Iš esmės su tokia pat problema susiduria daugelis valstybių. Jos suka galvą, kaip paskatinti ar priversti pasiskiepyti tiek į vakcinavimą ranka numojusių piliečių, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas.
Pasaulyje vis garsiau kalbama apie tai, ar ne laikas griebtis bizūno – priversti žmones vakcinuotis.
Izoliacijos ir karantino suvaržymai galiotų nepasiskiepijusiems, o lengviau galėtų gyventi pasiskiepiję ir turintys vadinamuosius galimybių pasus.
Apie tokią strategiją ryžtingai paskelbė Prancūzijos prezidentas E.Macronas. Iškart po to skiepytis užsiregistravo apie milijoną prancūzų.
Tačiau yra ir daug veikėjų, skelbiančių, jog tai šiurkšti valstybinė prievarta, visuomenės diskriminacinis dalijimas į kelias rūšis, esminių žmogaus laisvių pamynimas.
Jie kategoriškai atmeta kontrargumentą, kad laisvė nesiskiepyti nėra absoliuti, nes ji kelia tiesioginę grėsmę kitų bendrapiliečių gerovei, sveikatai ir gyvybei.
Pastaruoju metu jau ir Lietuvos premjerė su sveikatos apsaugos ministru ėmė balsu svarstyti, kad tie, kurie nepasiskiepys, karantino atveju turės mažiau teisių bei galimybių nei pasiskiepiję.
Akivaizdu, kad šios kalbos buvo pirmiausia reakcija į nuožmią A.Dulkio ir visos Vyriausybės kritiką, kuria suputojo prezidentas G.Nausėda.
Trečiadienį antrųjų kadencijos metinių proga spaudos konferenciją surengęs G.Nausėda paskelbė, jog savo iškeltą tikslą – iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 proc. tautos – jis esą pasiekė.
Mat jis pasirūpino, kad į Lietuvą būtų pristatyta tam visiškai pakankamas vakcinų skaičius.
O dėl to, kad jos dabar rūgsta nepanaudotos, kalta tik Vyriausybė ir A.Dulkys.
Galima sakyti, kad pliekdamas valdančiuosius, jog jie vis dar neturi aiškaus plano, kaip reikėtų paskiepyti kuo daugiau nesiskiepijančių, nors nosis jau skalauja ketvirtoji pandemijos banga, prezidentas yra teisus.
Tačiau jis kategoriškai atmetė skiepijimo botagu idėją. Tad koks gali būti kitas planas?
Ką daro ir ką siūlo šiuo svarbiu Lietuvai momentu jis pats, populiariausias šalies politikas?
Bet į šiuos klausimus G.Nausėda neatsakė, dar griežčiau pareiškė, kad laukia Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos plano. Priešingu atveju jis esą nebesuprasiąs, kam reikalinga tokia ministerija.
Nuo kadencijos pradžios prezidento su žemėmis maišomas sveikatos apsaugos ministras jau kelintą kartą atšovė, kad jį nukirsdinti gali tik jį karūnavusi premjerė.
Pastaroji pridūrė, jog G.Nausėda savinasi viską, kas valstybėje gerai, o visa, kas bloga, suverčia Vyriausybei.
Šis susikirtimas simboliškai vainikuoja ir atspindi tiek ambicijų persmelktą G.Nausėdos politinį stilių, tiek iki hibridinio karo nusiritusius šalies vadovo ir valdančiųjų konservatorių santykius.
Neatmestina, kad ta kaktomuša ir toliau aštrės, dėl pandemijos valdymo aukščiausi pareigūnai pirštais badys vieni kitus, todėl sunku pasakyti, kaip pasirengę pasitiksime ketvirtąją koronaviruso ataką, kuri vis garsiau prognozuojama.
