„Kuo mes nusidėjome, kad su mumis taip elgiamasi? Geriau jau nakvynės namai benamiams nei šitie gyventojai“, – dūsavo A.Jaroševičiaus gatvėje Naujininkuose gyvenanti Violeta.
A.Jaroševičiaus gatvė – viena iš tų, kurioje savivaldybė planuoja suteikti pastogę į Lietuvą plūstantiems migrantams.
Niekas jų nelaukia ir kitose sostinės vietose, o Grigiškių gyventojai, sužinoję, kad valdžia numačiusi migrantus įkurdinti buvusiame mokyklos pastate, per tris valandas surinko net tūkstantį tam prieštaraujančių parašų.
Sąraše – šeši statiniai
Savivaldybė skelbė, kad nelegaliems migrantams apgyvendinti ketina skirti vaikų globos namų pastatą Lakštingalų gatvėje Valakampiuose.
Jame yra inžinerinės komunikacijos, bet trūksta papildomų apsaugos priemonių.
Dar prastesnės būklės buvęs mokyklos pastatas Kovo 11-osios gatvėje Grigiškėse.
Kiti savivaldybei priklausantys statiniai, kuriuos būtų galima panaudoti laikinam migrantų apgyvendinimui, – mokykla Palydovo gatvėje ir bendrabutis Genių gatvėje Naujojoje Vilnioje, globos namai ir mokykla A.Jaroševičiaus gatvėje bei bendrabutis ir pataisos namai Sniego gatvėje Naujininkuose.
Bet savivaldybė paprašė atsižvelgti į tai, kad didieji šalies miestai yra tankiai apgyvendinti, nėra visiškai uždarų ir aptvertų teritorijų, kuriose nelegalūs migrantai galėtų laiką leisti lauke.
„Siūlomi pastatai yra arti kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, dėl to galime sulaukti aktyvių gyventojų ir bendruomenių nepasitenkinimo.
Kiekviename šių pastatų reikėtų užtikrinti apsaugą tiek viduje, tiek visoje teritorijoje“, – pažymėjo savivaldybė.
Savivaldybė izoliuotis asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiais COVID-19, siūlė ir viešbučiuose. Vieno asmens apgyvendinimas su trijų kartų maitinimu kainavo 36 eurus per parą.
Bet ir čia apgyvendinus nelegalius migrantus viešbučiuose reikėtų visapusiškos valstybės pagalbos dėl patalpų vidaus ir pastatų išorės apsaugos užtikrinimo.
Piktinasi ir dėl 36 eurų
Vilniečius papiktino ne tiktai planai sostinėje apgyvendinti migrantus, bet ir jų išlaikymo išlaidos.
„36 eurai? Ar valdžiai ne gėda švaistyti tokius pinigus? Tiek pensininkas sau tik per kelias dienas gali leisti, o čia – vienai parai.
Taip išeina, kad vienam atėjūnui išleis po tūkstantį eurų per mėnesį. Tiek net ir dirbantys žmonės neuždirba“, – piktinosi Sniego gatvėje sutikta Adelė.
Jai pikta ir dėl to, kad tiek sau negali leisti Lietuvoje visą gyvenimą dirbę ir mokesčius mokėję žmonės. O migrantai juk nesumokėjo nė cento į biudžetą.
Vieta – visai netinkama
Janas gyvena Palydovo gatvėje, netoli mokyklos, kuri rengė pradinių klasių mokytojus, pastato.
Jis stebėjosi: ši pedagogų kalvė veikė ir šiais mokslo metais, o dabar ją atiduos migrantams?
„Kiekvienas žmogus turi gyventi ten, kur gimė, užaugo. Todėl į tokius valdžios planus žiūriu neigiamai. Aplink žmonės pasistatė namus, įsikūrė, o dabar še tau – tokie kaimynai“, – lingavo galva Janas.
Jis prisiminė istoriją, kai daug lietuvių pokariu buvo ištremti į Sibirą. Bet dauguma grįžo į gimtąsias vietas, iš naujo įsikūrė.
Palydovo gatvė migrantams įkurdinti jam atrodo netinkama ir dėl to, kad šalia vaikų darželis, pradinė mokykla, globos namai.
„Jeigu iš tiesų tuos planus valdžia puls įgyvendinti, piketuosime“, – pažadėjo Palydovo gatvės senbuvis.
Kita vieta migrantams įkurdinti yra Sniego gatvė.
Joje sutiktas Aleksas buvo nusiteikęs filosofiškai.
Tarp vilniečių sėtų baimę
„Visais laikais valstybės kariaudavo dėl religijos arba dėl žemių. Dabar įsileidžiame tuos, su kuriais kariaudavome“, – stebėjosi vyras.
Jis įsitikinęs, kad migrantai tankiai apgyvendintuose miestuose įkurdinami tyčia, kad sėtų tarp gyventojų baimę, o gal ir neapykantą. Todėl neigiamos pasekmės gali būti itin skaudžios.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiam Aleksui savo akimis teko regėti visokių įvykių.
Privertė valdžią atsisakyti savo planų
Grigiškėse žinia apie tai, kad buvusiame mokyklos pastate ketinama apgyvendinti migrantus, praėjusią savaitę sukėlė pasipiktinimo bangą.
Kai prieš savaitę apie tai pranešė savivaldybė, 15 proc. Grigiškių gyventojų buvo prieš tokius planus ir privertė valdžią juos keisti.
Akimirksniu surinktus parašus grigiškiečiai įteikė Vidaus reikalų ministerijai ir savivaldybei.
Beje, rinkimų apygardoje Grigiškėse dabartinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir buvo išrinkta į Seimą. „Balsavome už ją, o politikė štai kokią mums saugią kaimynystę norėjo padovanoti“, – atsiduso vienas iš parašų rinkimo iniciatorių Andrejus Kažura.
Peticijoje grigiškiečiai stebėjosi: apleistos mokyklos pastatas Kovo 11-osios gatvėje yra šalia veikiančios Grigiškių gimnazijos. Taip pat netoli yra poliklinika, vaikų centras, ligoninė, biblioteka, daug daugiabučių ir nuosavų namų.
„Nėra aišku, kaip planuojama suvaldyti galimus pavojingus procesus, susijusius su migrantų apgyvendinimu, ypač turint omenyje, kad Grigiškėse panaikinta policijos nuovada. O užsienio patirtis rodo, kad tokių migrantų apgyvendinimo centrų atidarymas labai pablogina kriminogeninę situaciją“, – rašoma peticijoje.
Grigiškiečiams nerimą kelia ir tai, kad migrantai nelegaliai pereina Lietuvos sieną, kartais netgi priešinasi pareigūnams. Be to, dažnu atveju jie slepia savo tapatybę.
Anot jų, tai, kad dalis migrantų nėra linkę paklusti taisyklėms, rodo ir birželio 23-iosios riaušių Užsieniečių registracijos centre Pabradėje pavyzdys, kai pareigūnams net teko paleisti šūvius į orą.
Todėl peticijoje Grigiškių gyventojai pareikalavo atsisakyti siūlymo apgyvendinti nelegalius migrantus ne tik sename apleistame mokyklos pastate, bet ir kitose patalpose.
Be to, jie pareikalavo užtikrinti, kad ateityje visi panašaus pobūdžio sprendimai būtų priimami tariantis su Grigiškių gyventojais.
Grigiškiečiai yra prieš ir kitokias nelegalių migrantų apgyvendinimo formas – palapinių miestelius, socialinių būstų skyrimą.
Anot A.Kažuros, peticiją pasirašė 9 iš 10 grigiškiečių, kuriems buvo pasiūlyta tai padaryti – akivaizdi dauguma.
Netrukus jie sulaukė A.Bilotaitės patikinimo, kad tankiai apgyvendintose vietovėse migrantams stovyklos nebus kuriamos. Tą patį atsakė ir Vilniaus savivaldybė.
Anot iniciatoriaus, apleistame mokyklos pastate ir fiziškai neįmanoma apgyvendinti žmonių, tačiau žinant, kokios lėšos metamos migrantų problemai, tikėtina, kad šis statinys per porą mėnesių būtų suremontuotas.
