Riba netrukus gali būti peržengta: migrantų nepasitenkinimui augant, bijoma riaušių LVŽS dėl migrantų krizės kreipsis į EK

Savo ruožtu posėdyje dalyvavę pasienio savivaldybių atstovai teigė, kad jeigu nelegalūs migrantai ir toliau liks uždaryti nedidelėse teritorijose, kyla grėsmė, kad saugumas nebus užtikrintas, gali kilti didesnės ar mažesnės riaušės

A.Miškinienė teigė, kad ketvirtadienį po susitikimo Varėnoje su finansų ministre Gintare Skaiste atsiranda didesnis aiškumas dėl susidariusios situacijos, išlaidų kompensavimo ir ko tikėtis ateityje.

„Praėjus beveik trims savaitėms po liepos 2 dienos, kada pirmasis šimtas nelegalių migrantų buvo apgyvendinti Lazdijų rajono savivaldybėje, šiandien kalbėjome konkrečiai, kokios išlaidos bus kompensuotos, kada ir ko gali tikėtis savivaldybė“, – kalbėjo merė.

Vis dėlto, merės teigimu, dabartinė situacija ir ateities vizija nenuteikia pozityviai.

„Šiandien gavome patvirtinimą, kad tikrai nėra aišku, kiek ilgai savivaldybėse nelegalūs migrantai bus apgyvendinti. Išgirdome prašymą, lūkestį dairytis naujų patalpų arba galimybių apgyvendinti daugiau nelegalių migrantų dėl to, kad užkardose jų yra gerokai per 100. Tas skaičius didėja, problema yra didelė“, – įvardijo A.Miškinienė.

Anot merės, Lazdijuose didelių incidentų išvengta, tačiau nerimas dėl saugumo išlieka.

„Jau jaučiama, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu. Ilgą laiką jie jau uždaryti, yra tam tikros sveikatos problemos, jie nėra patenkinti maistu, kurį gauna, nori jo įvairovės, nori mobilių telefonų, daugiau laisvių.

Tikrai tarp apgyvendintų žmonių yra kultūrų, religijų skirtumas, todėl ilgainiui, nesprendžiant problemų, jei jų apgyvendinimas ir toliau išliks ilgalaikis, nedidelėje teritorijoje, ir jų teisės bei laisvės bus itin apribotos, kyla didelė grėsmė, kad tas saugumas galimai nebus užtikrintas. Ir diena ar valanda, kada kils didesnės ar mažesnės riaušės, tikrai gali ateiti“, – svarstė merė.

Šalčininkų savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo posėdžio metu kalbėjo, kad šiuo metu didžiausias nerimas – dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo buvusioje mokykloje Dieveniškėse.

„Laukiame sprendimo, bus ar nebus tas centras Dieveniškėse, kur apie beveik viską pagalvota – infrastruktūra, kelias, apsauga, bet nebuvo pagalvota apie vieną – apie gyventojus. O nuo to ir reikėjo pradėti.

Ko gero, būsime pirma šalis, kuri tokį centrą ar užsieniečių apgyvendinimo vietą įkursime miestelio centre, kur nėra nei tvorų, labai maži atstumai nuo mokyklų, nuo gyvenamųjų namų“, – kalbėjo G.Jurgo.

Anot jo, žmonių pasipriešinimas dėl šio centro yra visiškai suprantamas, o apie ministerijos planus savivaldybė esą sužino tik iš gyventojų, budinčių prie Dieveniškių objekto.

„Dėl Dieveniškių daugiau jokios informacijos neturime, išskyrus vieną vienintelį operacijų vadovo sprendimą, kuris yra. Laukiame kitų žinių. Viską sužinome iš gyventojų, kurie mato ar atvažiuojančius sunkvežimius, kariškius pasieniečius“, – kalbėjo G.Jurgo.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė suprantantis savivaldybių atstovų nerimą. Tuo pačiu L.Kasčiūnas pabrėžė, kad valstybės planas suvaldyti migrantų krizę paremtas keturiais ramsčiais, o pabėgėlių apgyvendinimas pasienio savivaldybėse – laikinas sprendimas, kurio finansavimas bus užtikrintas.

„Suprantu, kad nėra paprasta. Pasiruošimas buvo 2016-2017 metų pratybos, jeigu ateitų 40 tūkst. nelegalių migrantų. Popieriuje pratybos įvyko, o situacija tokia, kad dabar reikia inovatyvių sprendimų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Anot jo, dabartinis tikslas – sukurti kelis lokalizuotus gyvenimo centrus. Dieveniškėse, anot jo, planuojama įkurti 500 vietų, centras turėtų pradėti veikti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Medininkuose – 900 vietų, Rukloje – 1200 vietų.

„Pasienio savivaldybėse yra tiesiog izoliavimas 10 dienų, nes turime COVID-19 – tokia yra schema. Suprantu, kad dabar tai neveikia. Bet situacija yra ekstraordinari, išlaidos tikrai bus kompensuotos“, – patikino Seimo narys.

L.Kasčiūnas svarsto, kad migrantus apgyvendinusioms savivaldybėms galėtų būti taikomos finansinės paskatos iš Pabėgėlių integracijos fondo, kuriame yra 10 mln. eurų.

Konservatorus pabrėžia, kad Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka migrantų srautais bando paveikti Lietuvos užsienio politikos savarankiškumą, todėl kviečia opoziciją nežaisti A.Lukašenkos žaidimo taisyklėmis.

„Jis siunčia skirtingas žinutes – užvakar siuntė žinutę, kad gali mums padėti, po dviejų dienų siunčia žinutę, kad tuoj važiuos ginkluoti veikėjai“, – priminė parlamentaras.

„Iš esmės jis nori paveikti mūsų užsienio politikos savarankiškumą, apriboti mūsų suverenumą. Kolegos, mums reikia sutarti – nepradėkime žaisti jo žaidimo taisyklėmis“, – pridūrė jis.

Šešėlinis ministrų kabinetas pranešė, kad kreipiasi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Komisijos narius, prašydamas padėti Lietuvai spręsti nelegalių migrantų klausimus. Taip pat Europos Komisija yra prašoma įvertinti Lietuvos Vyriausybės planus, kainuosiančius valstybei labai brangiai – fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas, turint omenyje, kad jau yra buvęs precedentas su Vengrija, kuri pralaimėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.