Ilgametis gelbėtojas – atvirai apie poilsiautojus prie Kauno vandens telkinių: praėjusiais metais to nebuvo

Kauno paplūdimiuose budintys gelbėtojai pastebėjo, kad šią vasarą poilsiautojų elgesys prie vandens telkinių pasikeitė. Žmonės vakaroja ilgiau, triukšmą dažniau kelia užsieniečiai ir šunys. Kartais tenka kovoti ir su taros rinkėjais.

Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gelbėtojų vadovas P.Urbelis sakė, kad šią vasarą kiekviename iš miesto paplūdimių vienu metu ilsisi apie 500 žmonių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 30, 2021, 10:25 PM

Šią karštą vasarą gelbėtojams, kurie budi trijuose oficialiuose Kauno paplūdimiuose, darbo nestinga.

Ilgametis gelbėtojas ir bendrovės „Lagna“, samdančios gelbėtojus, vadovas Pranas Urbelis sakė, kad kiekvieną dieną saugo šimtus kauniečių ir miesto svečių.

Kauno marių paplūdimius yra pamėgę ukrainiečiai, kurie linkę vartoti alkoholį. Lampėdžiuose renkasi daugiau jaunimo, šis nevengia apsinuoginti. Gelbėtojai pasigenda policijos pareigūnų pagalbos.

– Ar šią vasarą paplūdimiuose daugiau poilsiautojų nei ankstesniais metais? – „Laikinoji sostinė“ paklausė P.Urbelio.

– Kiek daugiau nei iki koronaviruso pandemijos, kai visi galėjo nevaržomi išvykti poilsiauti į užsienio šalis.

Prie Kauno marių greta vienas kito esančiuose dviejuose paplūdimiuose karštomis dienomis nuolat būdavo 400–500 žmonių. Šią vasarą marių vanduo dar beveik nežydėjo, todėl gal ir dėl to čia besiilsinčių žmonių daugiau nei įprastai.

Kai vienu metu maudosi apie 150 poilsiautojų, turime būti labai atidūs. Įprastai paplūdimiuose budi po du gelbėtojus, bet kaitriomis dienomis jų pajėgas teko sustiprinti.

Prie Lampėdžio ežero susirinkdavo panašus skaičius žmonių – apie 300–400. Jų dar padaugėdavo po 18 valandos. Kai 20 valandą baigiame darbą, dar apie 500 žmonių lieka poilsiauti. Ankstesniais metais žmonės skirstydavosi anksčiau.

– Kaip elgiasi prie Kauno marių poilsiaujantys žmonės?

– Kauno marių paplūdimius žino ir mieste dirbantys kitų šalių piliečiai, daugiausia ukrainiečiai. Jie ateina po 6 ar 7. Neretai jau būna apsvaigę arba alkoholį vartoja paplūdimyje ir garsiai šūkauja, keikiasi, veržiasi plaukti kuo toliau.

Bandome sutramdyti, grasiname, kad iškviesime policijos pareigūnus ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo jie bus išsiųsti. Tik tada blaivesni svečiai ima raminti labiau apgirtusius.

Panašiai elgiasi ir lietuviai. Kai sutramdyti nepavyksta, kviečiame pareigūnus, bet jie atvyksta tik po geros valandos. Tada apgirtę žmonės dažniausiai jau būna užmigę. Neseniai tokius asmenis pareigūnai žadino gal pusvalandį, o kai pažadino, liepė palikti paplūdimį.

Tačiau policijai išvykus jie nuėjo į gretimą paplūdimį ir vėl bandė maudytis, plaukti kuo toliau. Išprašius iš vandens buvo matyti, kad vyrai sunkiai pastovi ant kojų.

Prie šio vandens telkinio renkasi daugiau netoliese gyvenančių žmonių, dažnai tai senjorai ar vidutinio amžiaus kauniečiai ir motinos su vaikais. Neretai jie atsineša pripučiamuosius guminius ratus arba čiužinius ir su jais eina maudytis. Nesuvokia, kad tai – pavojinga.

Prieš kelias dienas vienas vyras įsikibęs į pripučiamąjį ratą plaukė tolyn nuo kranto. Stebėjau jį, nes nujaučiau, kad gali tekti gelbėti. Taip ir buvo. Ratas išsprūdo iš rankų ir vėjas jį nunešė tolyn. Vyras jį bandė vytis, plaukdamas pavargo. Sėdome į valtį ir pargabenome žmogų į krantą.

Motinoms, kurios leidžia vaikus plaukioti ant pripučiamųjų čiužinių, aiškiname, kad tai pavojinga, nes tokie plaustai gali apvirsti.

– O kokie poilsiautojai mėgsta Lampėdžio ežerą?

– Čia būna daugiau jaunimo, kuris labai pasitiki savimi ir neretai plaukia kuo toliau nuo kranto, dažnai nereaguoja į perspėjimus grįžti. Jauni žmonės drąsiau elgiasi ir degindamiesi. Merginos nevengia nusisegti liemenėlių, bet tada guli ant pilvo ir kitų netrikdo. O štai įsilinksminę vaikinai nori maudytis be glaudžių, tad tenka liepti apsirengti, kad ypač netrikdytų vaikų.

Keista, bet užsieniečiai šio paplūdimio nėra atradę.

Lampėdžiuose poilsiautojai palieka daugiau šiukšlių, jas atėję į darbą ryte ir renkame. Pastaruosius kelerius metus kauniečiai nebegadina paplūdimio inventoriaus – suolų, žaidimo aikštelių ar gelbėtojų namelių, ir tai džiugina. Tačiau vis dar pasitaiko, kad po nakties ir pakrantėse, ir vandenyje randame sudaužytų butelių, kurių šukėmis galima susižaloti.

– Ar miesto paplūdimiuose pastebite pokyčių, kokių nors naujų tendencijų, kurios kelia nerimą?

– Kai buvo pradėta supirkinėti tarą, į paplūdimius pradėjo plūsti tie, kurie ją renka. Dažniausiai tai asocialūs, neblaivūs, nesiprausę asmenys. Jie iš šiukšlių dėžių išverčia jų turinį, sudrasko paplūdimiuose kabančius šiukšlių maišus, kabinėjasi prie poilsiautojų, prašo pinigų ar atiduoti tarą.

Šnekamės, prašome, kad šiukšles surinktų, o kai neklauso, vejame tolyn, bet ši kova atima laiko ir tuo metu sunkiau stebėti besimaudančius žmones.

– Ar kauniečiai į paplūdimius vedasi šunis ir ar dėl to kyla problemų?

– Prie Kauno marių viename paplūdimyje arčiau uosto lankytis su keturkojais augintiniais galima. Jei žmogus šunį atsiveda į kitą, paprašome, kad paėjėtų kelis žingsnius į gretimą pakrantę, ir problemų nebūna.

Lampėdžiuose situacija kitokia. Kol pakrantėje būna vienas mažas šuo, nieko blogo, bet jei poilsiautojai atsiveda antrą, trečią, gyvūnai loja, kyla triukšmas. Dauguma tuo nepatenkinti, todėl žmones su keturkojais tenka išprašyti. Taip pat ne visi šeimininkai surenka šunų išmatas ir tai tenka daryti mums.

– Ko, jūsų nuomone, trūksta miesto paplūdimiuose?

– Manau, kad prie Kauno marių būtų gerai įrengti kelis dušus, kad išsimaudę žmonės galėtų nusiprausti švariu vandeniu, nes marios vasarą dažniausiai žydi.

Prie Lampėdžio ežero nėra kas pardavinėtų užkandžius, gėrimus. Jei atsirastų baras ant ratų, koks veikia prie Kauno marių, poilsiautojams būtų patogu. Dalis paplūdimio galėtų būti skirta poilsiautojams su šunimis, nes palikti augintinių namuose žmonės nenori.

O labiausiai reikėtų, kad mums padėtų policijos pareigūnai. Kad bent savaitgaliais, kai žmonių prie vandens būna ypač daug, kelis kartus per parą pasivaikščiotų paplūdimiuose, paklaustų, ar nereikia pagalbos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.