Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Amparavičius gali tapti labai turtingu žmogumi.
Tačiau yra viena sąlyga – turi mirti žinomas bankroto administratorius Jurijus Grafmanas. Šis Panevėžyje daug nekilnojamojo turto turintis verslininkas testamentu visą savo turtą paliko prokurorui, kuris jau kelerius metus reiškia jam vis naujus kaltinimus.
Ar tai dar vienas netradiciniais būdais iš prokurorų ir teisėjų pasišaipyti mėgstančio Panevėžio žydų bendruomenės valdybos nario J.Grafmano pokštas ar tik planas bent po mirties atkeršyti didžiausiam savo skriaudikui?
„Matyt, aštraus proto Jurijus į testamentą įrašė tam tikrų sąlygų, kad prokuroras persiplėštų pusiau, – turtai būtų ranka pasiekiami, bet galiausiai išsprūstų iš rankų“, – samprotavo vienas J.Grafmano bičiulis, subūręs savotišką jo palaikymo kovojant su pareigūnais komandą.
Atviras konfliktas tarp J.Grafmano ir prokuroro A.Amparavičiaus vyksta jau kelerius metus. Teisininko išsilavinimą turintis bankroto administratorius vieną po kitos prokurorui kelia civilines bylas, o A.Amparavičius smogia atgal baudžiamosios teisės vėzdu.
Neseniai Utenos apylinkės teismas pradėjo nagrinėti dar vieną bylą prieš J.Grafmaną – už tai, kad šis keistai papokštavo – pasinaudodamas teisinės sistemos spragomis į savo įmonės valdybą įtraukė prokurorą A.Amparavičių ir kelis teisėjus. Todėl dabar jam tenka gintis nuo kaltinimų neteisėtai rinkus informaciją.
Pasiūlė įrašyti apklausą
Tai yra jau trečioji byla, kurią A.Amparavičius iškėlė J.Grafmanui. Pirmąją prokuroras pradėjo dar 2016 metais, kai administruodamas bankrutuojančias įmones J.Grafmanas priėmė nepalankių sprendimų Ėriškių žemės ūkio bendrovei, kurią valdo vienas turtingiausių Panevėžio krašto žmonių Alfonsas Giedraitis.
Jau tada piktnaudžiavimu tarnyba apkaltintą J.Grafmaną pribloškė prokuroro tardymo metodai. Tad kai A.Amparavičius nutarė kaip liudytoją apklausti J.Grafmano bičiulį Andrių Grigalauską, šiam pasiūlė drabužiuose paslėpti diktofoną ir viską įrašyti.
„Nori šiandien į rūsį?“ – taip liudytojo apklausą pradėjo prokuroras. Per beveik valandą trukusį tardymą A.Amparavičius grasino liudytoją sužlugdyti finansiškai, išvadino vagimi, aferistu.
Šį garso įrašą bičiuliai pateikė prokurorų Etikos komisijai. Tačiau ši pareiškė kad pateiktas įrašas yra neteisėtas, nes tam nebuvo gautas prokuroro leidimas. Pats prokuroras komisijos posėdyje atsisakė išklausyti ir pakomentuoti šį įrašą.
Neigė niekinęs žydus
Dar vieną skundą prokurorų Etikos komisijai surašė ir J.Grafmanas. Jis pateikė savo pokalbio su atsitiktinai gatvėje sutiktu A.Amparavičiumi stenogramą.
Teisininkas teigė, kad prokuroras grasino jį sužlugdyti ir netgi siūlė emigruoti iš Lietuvos.
„Tokie kaip jūs, gudrūs ir turtingi žydai, neturi daryti verslo ir pelnytis Lietuvoje.
Aš įrodysiu, kad lietuvis už žydą nėra kvailesnis, ir laimėsiu visas bylas“, – taip, J.Grafmano tvirtinimu, kalbėjo prokuroras.
Komisijos posėdyje prokuroras A.Amparavičius neneigė, kad buvo sutikęs J.Grafmaną, tačiau nieko panašaus nekalbėjo, juolab neįžeidinėjo jo dėl tautybės.
Ir šį kartą Generalinės prokuratūros komisija nusprendė, jog nepakanka duomenų tvirtinti, kad A.Amparavičius pažeidė etiką.
Priimti į savo ratą nepanoro
Norėdamas įsitikinti, ar A.Amparavičius iš tiesų prieš jį yra nusistatęs asmeniškai, J.Grafmanas panoro įstoti į šio prokuroro vadovaujamą viešąją asociaciją „Hamurapis“, kurios nariai yra teisėjai, prokurorai ir advokatai.
Prieš tai teisininkas surinko visą viešai prieinamą informaciją apie šią sporto organizaciją. Paaiškėjo, kad jos buveinė yra bute, kuris priklauso nieko apie tai nežinantiems žmonėms. Tad klubo nariai paprastai rinkdavosi aptarti savo reikalų vieno ar kito prokuroro namuose, miesto kavinėse.
Bankroto administratoriui pasirodė keista ir tai, kad šios teisininkų organizacijos vadovas A.Amparavičius net trejus metus nebuvo pateikęs finansinių ataskaitų, kai pats net neįgaliems žmonėms keldavo bylas, jeigu jie vėluodavo kelis mėnesius.
Bet įstoti į viešąja besiskelbiančią organizaciją J.Grafmanui nepavyko. Iš pradžių jį priimti atsisakė „Hamurapio“ valdybos nariai, vėliau prašymo netenkino ir teismas.
Įkūrė panašią įstaigą
Tuomet teisininkas nutarė papokštauti – jis savo įmonę „Bankrotas LT“ pervadino į „Hamurapio varžovas“ ir į jos valdybą įtraukė prokurorą A.Amparavičių ir jo tiriamas baudžiamąsias bylas nagrinėjančius teisėjus Neringą Girnytę ir Valdą Petrą Meidų.
Informacija apie šiuos valdybos narius buvo įtraukta į valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazę.
Taip net kelias savaites prokuroras A.Amparavičius ir du teisėjai kartu su J.Grafmanu oficialiai buvo jo įmonės valdybos nariai. Bendrovės savininkas rengė valdybos posėdžius, oficialiai kvietė juose dalyvauti ir teisėsaugininkus.
Tik po to, kai šie teisininkai sužinojo, kad kartu su savo persekiojamu J.Grafmanu valdo bendrą įmonę, ėmėsi veiksmų išstoti iš valdybos.
Kratė keturis namus
J.Grafmano pokštas ne juokais suerzino prokurorą A.Amparavičių – jis pareikalavo, kad būtų iškelta dar viena byla. Esą priimant teisėsaugininkus į valdybą buvo klastojami dokumentai ir neteisėtai renkama informacija.
Užteko prokurorui panorėti, ir policininkai pasiraitoję rankoves ėmėsi darbo.
Tarsi dėl sunkaus nusikaltimo buvo surengta itin plataus masto operacija – pareigūnai vienu metu atliko kratas keturiuose namuose, kur J.Grafmanas galėjo gyventi. Buvo paimti nešiojamieji kompiuteriai ir keli telefonai.
Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistai programine įranga peržiūrėjo visus esančius įrašus, net specialiomis priemonėmis atkūrė ištrintus.
Iš viso buvo atrinkti 4497 dokumentai ir pridėti prie bylos.
Šmaikštavo net tardomas
Tačiau net ir kaip įtariamasis apklaustas J.Grafmanas neprarado humoro jausmo.
„Taigi pats A.Amparavičius, atsisakęs mane priimti į „Hamurapį“, patarė steigti savo teisininkų sporto būrelį. Netgi pasisiūlė padėti organizuoti renginius.
Aš jo patarimo paklausiau, dėl to ir į valdybą jį įtraukiau“, – tyrėjams šmaikštavo J.Grafmanas.
Bankroto administratorius tikino ir teisėją N.Girnytę į valdybą įtraukęs, nes ji yra žinoma sportininkė – aistringa futbolo gerbėja. Didelis sporto entuziastas esą yra ir teisėjas V.P.Meidus.
Suėmė ir paleido
Tuo pat metu, kai J.Grafmanas buvo spaudžiamas esą neteisėto valdybos sudarymo tyrime, teisėja N.Girnytė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras A.Amparavičius pakeitė toną teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje J.Grafmanas buvo kaltinamas organizavęs konditerijos įmonės „Panevėžio eglė“ tyčinį bankrotą.
Užteko kartą pandemijos metu neatvykti J.Grafmanui į posėdį, ir prokuroras A.Amparavičius pareikalavo paskelbti jo paiešką ir suimti.
Teisėja su šiuo pasiūlymu sutiko ir priėmė sprendimą J.Grafmanui kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeisti į suėmimą.
J.Grafmanas buvo suimtas, kai po savaitės atvyko į kitos bylos nagrinėjimą Panevėžio apygardos teisme. Vyriškis areštui buvo pasiruošęs – į kuprinę įsimetęs šiltų drabužių, higienos priemonių.
Tačiau ilgai gulėti ant areštinės gultų vyriškiui neteko. Po kelių valandų teisėjos N.Girnytės nurodymu J.Grafmanas iš areštinės buvo nugabentas į teismo salę.
Nors prokuroras A.Amparavičius ir vėl reikalavo J.Grafmaną suimti, teisėja N.Girnytė persigalvojo. Ji vėl pakeitė kardomąją priemonę – vietoj suėmimo paskyrė pasižadėjimą neišvykti ir registruotis policijoje.
Apvogė pats save?
Vis dėlto po kiek laiko teisėja paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. J.Grafmanas buvo nuteistas dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme.
Iškart po nuosprendžio Panevėžio prokuratūra išplatino pranešimą, kad organizuodamas nusikalstamą bankrotą J.Grafmanas norėjo pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės pastatą, tačiau tik dėl ikiteisminį tyrimą pradėjusio prokuroro A.Amparavičiaus veiksmų to jam padaryti nepavyko.
„Absurdas. Pagal nuosprendžio logiką mano bendrovė „Olfem“ norėjo apgauti kitą mano įmonę „Panevėžio eglė“.
Ir aš buvau nubaustas, nes įvykdžiau nusikaltimą prieš save patį. Kitaip sakant, esu nubaustas, nes norėjau apgauti pats save, bet apgauti nepavyko, nes sutrukdė A.Amparavičius“, – iš sprendimo šaipėsi J.Grafmanas.
Bankroto administratorius teigė, kad anekdotiškai skamba ir sprendimo motyvai dėl „Panevėžio eglės“ nusikalstamo bankroto organizavimo: „Šiuo nusikaltimu galima kaltinti, kai padaroma didelė žala kreditoriams. Bet įmonė neturi nė vieno kreditoriaus. Be to, ji sėkmingai veikia ir nesiruošia bankrutuoti.
Vaizdžiai tariant, esu apkaltintas nužudymu, kai nužudytasis yra gyvas.“
J.Grafmanui tenka trinti teisiamųjų suolą dar vienoje A.Amparavičiaus iškeltoje Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kur jis kaltinamas padėjęs vienam verslininkui dirbtinai pradėti įmonės bankrotą ir taip sutaupyti 200 tūkstančių eurų.
Testamentas – irgi ginklas?
Iš visų pusių prokuroro užspaustas J.Grafmanas galbūt ir surašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko didžiausiam skriaudikui.
Kad yra testamentas, gerai žino ir prokuroras A.Amparavičius. Ko gero, pareigūnas norėtų J.Grafmanui ir dėl šio dokumento surašymo iškelti bylą, tačiau būtų sunku įrodyti, kad buvo padaryta kokia nors žala jam arba valstybei.
Tuo metu pats J.Grafmanas nelinkęs kalbėti, kodėl nutarė turto paveldėtoju įvardinti prokurorą: „Vyksta arši kova. Kiekviena priemonė turi savo vietą ir savo laiką, tad šiuo metu apie testamentą ir paveldėjimą dar anksti pasakoti.“
