Bendrovės „Vilmorus“ liepos 29 d. – rugpjūčio 5 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatus ir reitingus rasite ČIA.
V.Blinkevičiūtės nuopelnas?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas portalui lrytas.lt teigė, kad socialdemokratų šuolį aukštyn lėmė Vilijos Blinkevičiūtės fenomenas.
„Politikoje kai kurie žmonės turi Dievo dovaną, ir iš esmės jie yra mylimi už nieką. V.Blinkevičiūtės atveju tai gal nėra visai už nieką, nes vis dar yra prisiminimų apie ją kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrę. Ji paliko tokį gerą ministrės įvaizdį, ir tas įvaizdis tiek metų išliko.
Ji turi dovaną patikti piliečiams, nes socialdemokratai patys nepasikeitė – V.Blinkevičiūtės asmenybės dėka jie kyla“, – aiškino politologas.
Jo teigimu, įtakos LSDP pergalei reitinguose turėjo ir tai, kad ši partija yra „toliau nuo valdžios“, tačiau šis principas nesuveikė valstiečiams.
„Kuo esi toliau nuo valdančiųjų, tuo lengviau partijai. Tiesa, valstiečiai irgi nutolo nuo valdžios, bet turi labai daug problemų. Pavyzdžiui, Tomą Tomiliną išmesti yra geriausiu atveju šūvis sau į koją, gal net aukščiau.
Jis buvo vienas iš intelektualiausių partijos narių, tikras kairysis, išmanantis ir socialinę politiką. Jo išmetimas rodo, kad su valstiečiais kažkas negerai. O socialdemokratai dabar balti ir gražūs“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas svarstė, kad socialdemokratus į reitingų lentelės viršūnę atvedė tam tikras pasyvumas.
„Tuo metu, kai vyksta labai agresyvūs pasipiktinimai, nukreipti prieš konservatorius ar tuos pačius žaliuosius, socialdemokratai šiuo atveju nedaro nieko ir nėra siejami su jokiomis negatyviomis tendencijomis.
Tai jie dėl savo pasyvumo, atsiribojimo nuo dabartinių problemų nuosaikesniems gyventojams yra kaip ramesnė, priimtinesnė jėga“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius savo ruožtu aiškino, kad socialdemokratai daug laimi iš Ramūno Karbauskio radikalėjimo ir šios partijos marginalizavimo.
„Manyčiau, kad ateityje ši tendencija gali stiprėti. Antras veiksnys – V.Blinkevičiūtės, kuris yra sunkiai paaiškinamas. Jos veiksnys ateityje bus patikrintas, kai socdemams reikės parodyti, kad ji užsiima Lietuvos reikalais. Dabar praktiškai viskas vyksta iš Briuselio per atstumą, ir buvimas valdžioje dar nė iš tolo negresia.
Manyčiau, kad valstiečiai turi tendenciją dėl augančio radikalizmo kristi žemyn, o jų balsai grįžta socialdemokratams“, – svarstė V.Valentinavičius.
Blogi ženklai prezidentui
Per pusantro mėnesio sumažėjo pasitikėjimas ir šalies vadovu. Komentuodamas prezidento G.Nausėdos reitingus, MRU politologas V.Dumbliauskas pabrėžė, kad žmonių pasitikėjimą sumažino šalies vadovo noras laviruoti ir įtikti visiems rinkėjams, ypač kairiųjų pažiūrų žmonėms.
„Kairysis elektoratas labai neištikimas ir nelojalus – jam šiandien patinki, o rytoj jis tave palydės keiksmažodžiais. Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė sugebėjo patikti visiems, o su G.Nausėda kažkas yra negerai – jis blaškosi, mėtosi.
V.Adamkus turėdavo kažkokią nuojautą, visada elgdavosi labai korektiškai, bet Nausėdai sekasi daug prasčiau, o tas noras patikti visiems galų gale pradės jam kenkti“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
T.Janeliūnas taip pat teigė, kad dalis visuomenės prezidento nuomonės tiesiog nesupranta.
„Labiausiai galėjo prisidėti prezidento blaškymasis nelabai užtikrintai bandant paremti tuos, kurie agresyviai kalba apie skiepus ir pasisako prieš partnerystės įstatymus, bet kartu keldamas labai daug klausimų kitai visuomenės daliai, kuri yra labai aiškiai už skiepus, laukia, kol Seimas galiausiai priims partnerystės įstatymą. Tai ta visuomenės dalis nelabai supranta prezidento pozicijos ir tai laiko arba neryžtingumu, arba pataikavimu“, – aiškino VU TSPMI profesorius.
MRU politologas V.Valentinavičius portalui lrytas.lt aiškino, kad apklausa buvo vykdoma būtent tuo metu, kai horizonte tiesiog nesimatė jokių įmanomų sprendimų dėl migrantų krizės, todėl prezidentas atsakomybę sumažėjusių reitingų pavidalu pasidalijo su valdančiaisiais.
„Dabar yra dar vienas veiksnys – riaušės. Jas sukėlė praktiškai „šeimos maršistai“, kurie kartu yra ir prieš skiepus. Nausėda taip pat buvo prie remėjų ir praktiškai net po riaušių bandė aiškinti, kad riaušės ir mitingas buvo skirtingi dalykai. Pakankamai akivaizdu, kad tai yra vienas ir tas pats.
Šis veiksnys bus į naudą Vyriausybei, nes tai parodė, kur veda šis radikalizmas. Mane nepaprastai stebina, kad net po šių riaušių Gitanas Nausėda nesugebėjo padaryti išvadų ir toliau neišsižadėjo „maršistų“ ir „antivakserių“ jėgų. Kol jis trypčios vietoje su šiuo klausimu, tol jo reitingai bus pažeidžiami“, – sakė V.Valentinavičius.
Smūgis vidaus reikalų ministrei
Politologas V.Dumbliauskas svarstė, kad premjerė Ingrida Šimonytė savo darbą atlieka gerai, nes niekam nebando įsiteikti. Pasitikėjimas premjere taip pat smuko 10 procentų.
„Įsivaizduokite, kaip tokioje situacijoje elgtųsi buvęs premjeras Algirdas Butkevičius – jis ryte sakytų viena, per pietus – antra, o vakare – trečia. Ingrida Šimonytė už viską atsakinga, tačiau ji nesigerina. Ji intelektualė, kuri nebando vizginti uodegos ir kažkam patikti. Jeigu Nausėda gerinasi, tai ji galėtų ramiai grįžti į savo finansininkės karjerą, nėra įsikibusi į postą“, – sakė MRU politologas.
Pasak V.Dumbliausko, taip pat natūralu, kad sumažėjo pasitikėjimas vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite – migrantų krizės pradžioje ji buvo kiek sutrikusi, o įtampa neigiamų pasekmių turėjo ne tik visuomenei, bet ir pačiai ministrei.
„Ministrę Agnę Bilotaitę tikrai suprantu kaip moterį, kaip motiną – ji turi du mažus vaikus, o dabar gavo tiek įtampos. Dabar ją užgriuvo ir pandemija, ir migrantai, tai nieko nuostabaus, kad A.Bilotaitės reitingai nukrito. Matosi, kad jai nelengva, gal ji net ne savo vietoje, gal jai reikėjo eiti į kitą ministeriją“, – svarstė V.Dumbliauskas.
T.Janeliūnas pridūrė, kad migrantų krizės įkarštyje vidaus reikalų ministrės pozicija buvo kritikuojama gana atvirai.
„Tai labai aiškiai parodė žmonių baimes dėl didžiulio migrantų antplūdžio, nes žmonės prisiminė vaizdus iš kitų Europos šalių, tikras ir netikras žinias apie migrantų keliamas problemas tose šalyse. Visa tai sužadino žmonių baimes“, – sakė politologas.
