„Reikia pripažinti, kad savaitgalio įvykiai Afganistane aplenkė ir nustebino turbūt tiek NATO sąjungininkus, tiek mus. Mes nesitikėjome tokio greito įvykių pokyčio. Todėl, kalbant apie vertėjų, kurie bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, atvykimą į Lietuvą, mes turime vertinti naujai situaciją ir galimybes. Netgi penktadienio planas nebetinka šios dienos aplinkybėms.
Šiandien mes matome, kad galimybių juos atsigabenti lėktuvu vis mažėja. Bet tokia galimybė vis dar yra ir mes tiek kartu su JAV, tiek su kitais partneriais vertiname situaciją. Kol tos galimybės yra, tol jomis bandysime pasinaudoti“, – sakė viceministras.
Jis tvirtino, kad su Lietuvos kariams talkinusiais afganais vertėjais yra palaikomas nuolatinis ryšys ir šiuo metu yra aiškinamasi, kur jie yra fiziškai ir ar artimiausiomis dienomis ar netgi valandomis galėtų atvykti iki oro uosto.
„Mūsų moralinis įsipareigojimas Afganistano vertėjams išlieka ir, net jeigu nepavyktų mums pasinaudoti ta galimybe, nes visi partneriai susiduria su ta pačia situacija, ir visiems šiuo metu tai yra vienintelis langas palikti Kabulą, mes ir toliau su jais bendrausime.
Yra galimybių jiems, ką mes girdime ir iš Talibano, palikti Afganistaną į kaimynines šalis. Tokiu atveju jų situaciją vertintume individualiai ir ieškotume galimybių jiems atvykti į Lietuvą“, – patikino M.Abukevičius.
Ministerijos duomenimis, prieglobsčio iš viso prašo 30 vertėjų. Kartu su jų šeimos nariais į Lietuvą siekia atvykti apie 100 asmenų.
Siekia atidžiai patikrinti
Į Lietuvos prezidentą, premjerę, Seimo narius ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrus birželio viduryje su prašymu padėti kreipėsi 12 Goro provincijoje Lietuvos kariams padėjusių vertėjų, tačiau jų skaičius kasdien vis augo.
Su Lietuvos kariuomene darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų.
„Mes gavome ir kreipimųsi iš asmenų, kurie niekada nebendradarbiavo su Lietuvos kariuomene. Taip pat iš asmenų, kurie bendradarbiavo, bet negali pateikti jokių dokumentų. Tai irgi yra tam tikras iššūkis, nes mūsų darbo santykiai su jais nutrūko prieš 5, 6, kartais ir 8 metus. Labai sunku įvertinti, ką jie darė per tą laiką ir panašiai.
Minimalus reikalavimas yra turėti asmens dokumentus, kad mes galėtume su partneriais juos tikrinti“, – aiškino viceministras.
Tačiau, anot jo, šiuo metu yra svarbiausi humanitariniai aspektai ir galimybė Lietuvos kariams talkinusiems vertėjams pasitraukti iš Afganistano, o tik po to jų patikra. Kiek iš jų gali sulaukti prieglobsčio Lietuvoje?
„Mūsų manymu ir vertinimu, tikrai didžioji dalis, o gal net ir absoliuti dalis, jeigu nepaaiškės kažkokių faktų, apie kuriuos mes tiesiog nežinome, kas įvyko per tuos metus, kai jie nedirbo Lietuvos kariuomenei. Bet iš principo tie žmonės, kai jie dirbo Lietuvos kariuomenei, buvo patikrinti“, – svarstė M.Abukevičius.
Viceministras: problema, kad nebeturime ten karių
KAM atstovas nurodė, kad tiek Lietuva, tiek kitos Vakarų šalys matė, jog situacija Afganistane sparčiai blogėja, tačiau esą nesitikėjo, kad per savaitgalį ji gali taip dramatiškai pasikeisti. M.Abukevičius pabrėžė, kad buvo viliamasi, jog išgabenti žmones iš Afganistano bus galima iki rugsėjo pradžios.
„Mūsų pagrindinė problema, kad nebeturime ten karių, žmonių. Lengviau yra tiems, kurie išvyksta patys ir kartu išsigabena vertėjus. Mes dabar turime remtis arba sąjungininkų pagalba, arba ieškoti privačių būdų“, – kalbėjo jis.
Viceministras pridūrė, kad dabar vienintelė galimybė išvežti vertėjus iš Afganistano yra kariniai lėktuvai, nes civilinė aviacija paralyžiuota.
Baiminasi dėl savo gyvybės
Lietuvos kariai Afganistane tarnavo nuo 2002-ųjų. Vertėjai, kurie teigia 2005-2013 metais padėję kariams komunikuoti su vietiniais, kreipėsi į Lietuvos valdžią, prašydami prieglobsčio šalyje. Kadangi jie dalyvavo karinėse operacijose prieš Talibano kovotojus, dėl šio bendradarbiavimo vertėjai vėliau sulaukė grasinimų.
Dar birželio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė, kad Lietuvos kariams Afganistane padėjusiems vertėjams, sulaukusiems talibų kovotojų grasinimų, prieglobstis Lietuvoje bus suteiktas.
Talibanas pirmadienį jau kontroliuoja Afganistaną, iš šalies pabėgusiam prezidentui Ašrafui Ganiui pripažinus, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą. Stebėtinai greitas vyriausybės žlugimas ir prezidentūros užėmimas sekmadienio vakarą sostinėje pasėjo baimę ir paniką.
Tūkstančiai žmonių pirmadienį bandė pabėgti iš Kabulo baimindamiesi, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per jų ankstesnį valdymą 1996–2001 metais. Tarptautinis Kabulo Hamido Karzajaus oro uostas pirmadienį pranešė pristabdęs civilinių reisų vykdymą.
A.Ghani iš Afganistano pabėgo sekmadienį, kai sukilėliai apsupo Kabulą, o Talibanas paskelbė galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų.
