J. Mocius gimė 1924 m. Šiaulių apskrities Dapkūnų kaime.
1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. Tų metų pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę, kur vienerius metus dirbo mokytoju pradžios mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje.
Brolis kunigas 1945 m. už paramą Lietuvos laisvės armijai (LLA) buvo suimtas. Po brolio suėmimo J. Mocius išvyko į Eržvilką (Tauragės aps.), įsigijo pasą Antano Jonaičio pavarde ir pradėjo dirbti Eržvilko vykdomojo komiteto Finansų skyriuje. Eržvilke jis užmezgė ryšius su LLA Eržvilko kuopos nariu Henriku Danilevičium.
1946 m. partizanų vadovybės nurodymu iš Vykdomojo komiteto kasos partizanų reikmėms paėmė apie 15 tūkst. rublių ir pasitraukė pas partizanus, įstojo į Antano Stoškaus-Railos vadovaujamą partizanų būrį, turėjo slapyvardį Šviedrys.
1946 m. rugsėjo 20 d. paskirtas Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininku, turėjo slapyvardį Rainys.
1947 m. sausio 18 d. naktį Smaidrių kaime vykstant čekistinei karinei operacijai, Agotos Fišerienės name buvo aptikta požeminė slėptuvė ir suimti joje besislapstantys Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas J. Mocius-Rainys, kiti partizanai.
J. Mocius-Rainys sovietų buvo nuteistas 25 metams pataisos darbų lagerio. 1956 m. bausmė sumažinta iki 15 metų. 1957 m. paleistas iš Pečioros pataisos darbų lagerio pradėjo dirbti kombinato „Intaugol“ akmens anglies kasyklos šachtoje. 1964 m. iš tremties paleistas, tačiau į Lietuvą grįžti negalėjo. 1977 m. galiausiai leista gyventi Lietuvoje.
J. Mocius 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
