Palikime ramybėje vilniečių pinigines ir atsisukime į žanro klasiką. Kaip visada, Vilnius nespėjo. Šį kartą – dujas šilumai gaminti pakeisti biokuru.
Todėl Vilnius tampa išskirtinis. Čia šildymo kainos bus aukščiausios tarp didžiųjų miestų, čia šilumos gamybai gamtinių dujų bus sudeginama daugiausia – kone pusė kuro.
Tačiau net žinodami, kiek brangs šildymas, vilniečiai ar norintys jais tapti kaip išprotėję perka butus sostinėje.
Jiems nė motais šilumos tiekėjų siūlymai šį šildymo sezoną pakentėti, nes atpiginti šilumą nėra jokių būdų. Juk naujoji kogeneracinė jėgainė deginti biokurą geriausiu atveju pradės po metų.
Na, bet, žinant Vilniaus tempus, šis terminas gali būti nukeltas ne vieniems metams į priekį.
Kogeneracinę jėgainę vėluojama atidaryti dėl to, kad bankrutavo generalinis rangovas iš Lenkijos. Vilniečiai prie to jau įpratę – prisiminkime vėluojančias Lazdynų baseino statybas.
Kad gamtinės dujos brangsta, žino visi, tik ne tie, kurie yra Vilniaus valdžioje. Jas dėl savo įsipareigojimų dar labiau brangina suskystintųjų dujų terminalas.
Brangsta ir biokuras, bet ne tiek kiek dujos. Kad jis buvo pigus dvejus metus, pasirodo, kalti baltarusiai ir žievėgraužiai.
Kaimynai dėl kenkėjų antplūdžio kirto miškus ir užvertė mus nebrangiu biokuru (nors kartais pasirodydavo žinučių, kad jis radioaktyvus), o vietiniai gamintojai, nebegalėdami išsilaikyti, jį eksportavo.
Dabar žievėgraužiai pasitraukė, baltarusiai kainų nebenumuša ir jos šovė į aukštumas.
Atrodytų, turėjome išeitį. Kadaise, pradėdama kogeneracinės jėgainės statybas, valdžia trimitavo, kad joje bus deginamas ne tik biokuras, bet ir buitinės atliekos, kad tai atpigins šilumą.
Atliekos visu pajėgumu bus deginamos jau šį sezoną, bet ar per nago juodymą atpigs šildymas?
Aiškindamas apie šildymo kainų šuolį vicemeras V.Benkunskas užsiminė, kad gali susidurti su vilniečių nusivylimu. Bet koks gali būti nusivylimas seniai neįgalia valdžia?
Valdžia, kuri negali priversti kogeneracinės jėgainės parduoti pigesnę šilumą, išgaunamą deginant buitines atliekas.
Kuri nesugeba pareikalauti, kad šilumos tiekėjai vykdytų bendradarbiavimo susitarimą su savivaldybe parduoti tokiu būdu pagamintą šilumą su nuline pelno marža.
Todėl V.Benkunsko pažadas kalbėtis su vilniečiais apie augančias šilumos kainas, apie tai, kad jas sumažinti galima atnaujinant šildymo sistemas ir renovuojant namus, skamba beviltiškai.
Tad gal iš tiesų teisūs vilniečiai, numojantys ranka į drakoniškus pabrangimus? Iš šitos valdžios nieko doro nebus.
