„Šių metų rugpjūčio 21 d. netekome Mokytojos Genovaitės Banevičienės. Tai didžiulė netektis Lietuvos pedagogų, chemikų bendruomenėms ir, aišku, jos buvusiems mokiniams.
Genovaitė Banevičienė (Petrauskaitė) gimė 1929 m. spalio 10 d. Alytaus apskrities Raudonos Alovės kaime. 1950 m. baigė Alytaus mergaičių gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, kurį 1954 m. baigė kaip chemijos ir biologijos mokytoja.
Svariausi G. Banevičienės pedagoginės veiklos metai susiję su chemija ir Vilniaus 16-ąja vidurine mokykla (dabar Užupio gimnazija), kurioje Mokytoja dirbo nuo 1959 m. iki 2000 m. Jai čia mokytojaujant suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos garbės vardas (1989), įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis (1997), pripažinta aukščiausia – mokytojos-ekspertės kvalifikacija (1993), paskirta II laipsnio valstybinė pensija (1998). Suteikti vardai ir regalijos vainikavo ilgametį G. Banevičienės pedagoginį darbą.
Sunku net suskaičiuoti, kiek G. Banevičienės mokinių puikiais pažymiais išlaikė chemijos stojamuosius egzaminus į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas bei sėkmingai jas baigė. Negailėdama nei jėgų, nei laiko, Mokytoja padėdavo savo auklėtiniams gilintis į chemijos paslaptis (daug plačiau nei pagal įprastinį mokyklinį kursą), rengtis moksleivių chemijos olimpiadoms. G. Banevičienės mokiniai Lietuvos bei aukštesnio rango chemijos olimpiadose yra pelnę daugiau nei 100 apdovanojimų.
Mokytojos sudominti ir paskatinti daugiau kaip 30 jos mokinių pasirinko chemijos studijas aukštosiose mokyklose. Daug baigusiųjų toliau tęsė studijas aspirantūroje (dabar doktorantūroje), dirbo mokslo-tiriamąjį darbą, gynė disertacijas. Tarp mokytojos mokinių chemikų yra net 5 habilituoti daktarai, profesoriai, du iš jų tapo akademikais. Ne tik mokslininkais garsi buvo Mokytoja. Visi, kuriuos ji mokė, įgijo tvirtus chemijos pagrindus. Tačiau ne tik chemijos mokė Mokytoja, ji mokė mus žmogiškumo. Mokytoja buvo ypatingai geros širdies šiltas žmogus, padedantis ir skatinantis tą, tam kam reikėjo, sudrausminantis bandančius eiti klystkeliais.
Tokią ją mes ir prisiminsime – puikią savo srities specialistę, mokinių mėgstamą Mokytoją, draugų, kolegų ir bendradarbių gerbiamą ir vertinamą žmogų.
Buvę auklėtiniai“, – rašoma pranešime.
