Kol Krašto apsaugos ministerija renkasi, kas turi statyti gelbėjimo laivą, ant plauko pakibo 40 milijonų eurų. Sumokėti jų suomiams neleido teismas, o skirti pinigų Lietuvos įmonei vengiama. Ar dėl ilgų ginčų Lietuva neliks ir be laivo, ir be pinigų?
Tebenaudoja seną laivą
„Šakiai“ – taip pavadintas vienintelis Lietuvos gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivas, kuris savo gyvenimą 1986 m. pradėjo kaip žvejybinis traleris. Vietoj techniškai ir morališkai pasenusių „Šakių“ kariuomenė nutarė įsigyti naują laivą.
„Tik įsigijusi naują paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo laivą Lietuvos kariuomenė galės užtikrinti jūrinį saugumą ir operatyvų funkcijų vykdymą“, – teigė KAM.
Kai laivui – numatyta jo vertė 39,4 mln. eurų – atsirado pinigų iš struktūrinių Europos Sąjungos (ES) fondų, neskelbiamų derybų būdu įvykdytas viešasis konkursas. Jo nugalėtoju paskelbtas Suomijos bendrovių „Uudenkaupungin Tyovene“ ir „Telesilta Oy“ pasiūlymas.
Tuo istorija ir būtų pasibaigusi, jeigu ne Lietuvos bendrovė Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS).
Projektas atrodė pasenęs
VBLS pasiūlymas liko antroje vietoje. Norėdami suprasti pralaimėjimo priežastis įmonės specialistai nutarė susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Netrukus VBLS kreipėsi į teismą su prašymu nugalėtoju paskelbtą pasiūlymą pripažinti negaliojančiu.
„Suomijos bendrovių siūlytas projektas beviltiškai pasenęs – pagal tokį projektą laivai statyti dar 1986 metais. Žinant, kad gelbėjimo laivas būtų eksploatuojamas 20–30 metų, galima sakyti, kad tas laivas buvo pasenęs dar iki pastatymo“, – sakė Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės, kuriai priklauso ir VBLS, Teisės departamento vadovas Andrius Digrys.
Plauktų keliolika valandų
„Brėžinyje matėme, jog gelbėjimo įranga išdėstyta taip, kad laivas vienu metu gali tik rinkti teršalus arba tik užsiimti gelbėjimu. Šitiems procesams reikia skirtingos įrangos, kuri visa vienu metu denyje tiesiog nebūtų tilpusi.
Tai reiškia, kad reagavimo galimybės smarkiai sumažėtų. Jeigu atsitiktų taip, kad likviduojant teršalų išsiliejimą staiga tektų gesinti gaisrą jūroje, o vėliau vilkti į nelaimę patekusį laivą, tuomet gelbėjimo laivas turėtų grįžti į uostą, permontuoti įrangą ir vėl plaukti į įvykio vietą.
Lietuvai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono tolimiausias taškas nutolęs 177 km, vien iki jo ribos reikėtų plaukti bent 8 valandas“, – skaičiavo A.Digrys.
Šis ir kiti trūkumai lėmė, kad gegužę Lietuvos apeliacinis teismas Suomijos bendrovių siūlymą pripažino netinkamu ir paskelbė, jog jis šalinamas iš konkurso.
Šiuo teismo sprendimu istorija dar kartą galėjo baigtis, tačiau KAM nusprendė priešingai.
Laikas pavojingai senka
Laivo statybai pati KAM pinigų neturi. Jo statybai reikalingas lėšas pagal ES struktūrinės paramos programą „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Programoje numatyta, kad laivo statybos projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 metų rugsėjo 1 dienos, o išlaidos apmokėtos iki 2023 metų gruodžio 31-osios.
„Pastatyti laivą užtrunka dvejus metus, o projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, tolesnis bylinėjimasis ir delsimas pasirašyti sutartį su rangovu kelia papildomą riziką įgyvendinant projektą ir panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas.
Laiku nepanaudojus pinigų ir nepastačius laivo gali tekti grąžinti visas projektui numatytas lėšas. Taip pat yra galimybė nutraukti šį projektą, o jam skirtas lėšas perskirstyti kitiems projektams“, – „Lietuvos rytui“ teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nors KAM turėtų verstis per galvą, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, jis ir toliau stringa.
Turėtų skubėti, bet vilkina
Prasidėjus teismams, dėl kurių buvo laikinai sustabdytas konkurso vykdymas, KAM demonstravo norą kuo greičiau pradėti statybas. „Laivo pirkimas finansuojamas iš ES lėšų, todėl jei dėl teisminių procedūrų krašto apsaugos sistema praras ES finansavimą, bus svarstomas klausimas dėl žalos atlyginimo iš VBLS“, – tuo metu agentūrai BNS tvirtino KAM.
Tačiau vos teismas iš konkurso pašalino Suomijos įmonių pasiūlymą, KAM strategija pasikeitė iš esmės – skubėjimą pakeitė vilkinimas.
Iškart po Apeliacinio teismo sprendimo pašalinti Suomijos bendroves KAM „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad išnagrinėjus teismo argumentus „bus priimami tolesni sprendimai dėl viešojo pirkimo procedūrų tęsimo ir galimo skundimo Aukščiausiajam teismui siekiant išvengti situacijos, kad ES lėšos nebus panaudotos“.
Tačiau KAM ėmė prieštarauti savo teiginiui – ignoruodama VBLS užklausas dėl tolesnės konkurso eigos ir išlaukusi maksimalų galimą laiką KAM Aukščiausiajam teismui apskundė sprendimą iš konkurso šalinti Suomijos bendroves.
Nuostoliai – ne kliūtis
„Teismas vertino tik technines konkurso detales, tačiau šalia to pastebėjome ir daugiau blogų signalų. Pavyzdžiui, Suomijos bendrovė „Tyovene“, turėjusi užsiimti laivo statyba, tam savo pajėgumų tiesiog neturi, neturi net ir reikiamų finansinių pajėgumų – per pastaruosius metus įmonės apyvarta mažėjo, o nuostoliai pasiekė beveik 3 mln. eurų.
Kad atitiktų minimalius finansinius konkurso reikalavimus, įmonė savo ataskaitinį laikotarpį, t.y. finansinius metus, pratęsė nuo įprastų 12 iki 18 mėn., taip dokumentuose padidindama per ataskaitinius metus gaunamas pajamas. Tik dėl šito triuko pastaraisiais metais nuostolingai dirbančios „Tyovene“ su „Telesilta“ šiaip ne taip įvykdė konkursinį apyvartos reikalavimą“, – teigė VBLS Teisės departamento vadovas A.Digrys.
Labiausiai nerimą kelia ne tai, kaip nuostolingai veikiančios, nepatikimos bendrovės laimėjo konkursą, o tai, jog darosi panašu, kad konkursą būtinai turėjo laimėti būtent suomiai.
Laiko atsakymams neliko
Nors KAM ir bandė skųsti teismo sprendimą pašalinti Suomijos bendrovių pasiūlymą, šis mėginimas nepasisekė – Aukščiausiasis teismas skundo nepriėmė.
Paprastai tokiose situacijose yra pradedamos derybos su antrojoje vietoje likusiu konkurso dalyviu ar pateikiama kokia nors kita informacija apie konkursą.
Tačiau KAM to nedarė, nors laikas itin spaudė. Tik po dviejų mėnesių tylos, liepos viduryje, VBLS gavo ministerijos užklausą su reikalavimu kuo skubiau patikslinti konkursinį pasiūlymą.
„Klausimų buvo atsiųsta daug, laiko atsakymams palikta absurdiškai mažai. KAM atsakėme, kad savo pasiūlymą jau pateikėme per konkursą, o kadangi konkursas baigėsi, KAM negali vėl iš naujo vertinti pasiūlymų, kurie pripažinti tinkamais. Šitas darbas buvo padarytas dar praėjusių metų lapkritį“, – sakė A.Digrys.
Atsakydama į tai KAM bendrovei pateikė dar vieną akibrokštą: „Gavome sprendimą, kad esame šalinami iš konkurso. Šiuo metu teismui esame pateikę vieną ieškinį dėl neteisėto pakartotinio pasiūlymų vertinimo. Kartu su šiuo ieškiniu teismui pateikėme prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pirkimo procedūrų stabdymo. Teismas mūsų prašymą tenkino ir pirkimą sustabdė. Artimiausiu metu teiksime kitą ieškinį – dėl VBLS pašalinimo iš pirkimo.“
Neįtinka tik Lietuvai
„Ne vienus metus dirbu su laivais, statome pakrančių apsaugos laivus Vokietijai, mūsų laivai ir kruizinių laivų dalys keliauja į Prancūziją, Norvegiją, Suomiją, Olandiją, Daniją, kitas šalis. Bet su tokia istorija susiduriu pirmą kartą.
Mūsų pasiūlyta laivo kaina yra konkurencinga ir mažiausia iš visų tiekėjų. Absurdiška, kai teismuose tenka kovoti su KAM, kad ji priimtų Lietuvai objektyviai naudingiausią sprendimą. Žinoma, galima sakyti, kad esu šališkas, bet dabar JAV pakrančių apsauga įsigyja net penkis gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivus pagal tokį patį norvegišką „Wartsila“ projektą, kokį siūlome mes. Manau, tai gali būti kokybės rodiklis.
Be to, laivą statant Lietuvoje iki 20 proc. pirkimo sumos mokesčių pavidalu grįžtų į valstybės biudžetą“, – teigė VBLS Teisės departamento vadovas.
Teismai – be pabaigos
Tačiau panašu, kad KAM išskaičiavimai kitokie. Šiuo metu VBLS teismui apskundė KAM sprendimą šalinti ją iš konkurso, todėl konkursas ir vėl stabdomas. Nors VBLS beveik neabejoja – teismas panaikins pagrįstumo stokojantį KAM sprendimą, tačiau dėl to optimizmu netrykšta – valdininkai ir toliau galės vilkinti procesą, o dabar nedaug trūksta, kad būtų numarintas konkursas, kurį laimėjo ne tie.
Nėra aišku kaip KAM vertina esamą situaciją ir riziką, kad Lietuva liks be naujo laivo. Praėjusią savaitę paprašyta pakomentuoti, KAM ėmė vilkinti atsakymus, kurių „Lietuvos rytas“ iki šiol nėra gavęs.
Kol kas atrodo, kad nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, kaip ir mūsų visų saugumas Baltijos jūroje, dar palauks.
Remontuoja tik užsienyje
Klaipėdos laivų remonto sektoriuje dirbantys žmonės jau senokai ėmė gūžčioti pečiais dėl KAM sprendimų siųsti karo laivus remontuoti į Latviją, kur darbus atlieka neaiškios kilmės ir kompetencijų bendrovės.
Vienam tokiam atvejui neseniai kelią užkirto teismo sprendimas, kuris dar kartą paliudijo, kad viešieji pirkimai, susiję su karinių jūrų pajėgų technika ir remontu, vis dar stokoja skaidrumo.
Liepos pabaigoje Vilniaus apygardos teismas patenkino „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį ir pašalino konkurso nugalėtoju paskelbtą bendrą Lietuvos bendrovės „Promar“ ir Latvijoje veikiančios LZK siūlymą.
Konkursas skelbtas laivų „Skalvis“ ir „Šakiai“ remonto darbams.
Teisme paaiškėjo, kad iš konkurso pašalinta Latvijos bendrovė kartu su dokumentais pateikė suklastotą ISO sertifikatą. Tačiau kariuomenei tai nesutrukdė ne tik šią įmonę pripažinti konkurso nugalėtoja, bet ir teisme ginti jos interesus.
Su nemalonia nuostaba laivų statybos ir remonto sektoriuje dirbančios įmonės sutiko ir žinią dėl dar vieno kariuomenės pirkinio – nebenaudojamo Didžiosios Britanijos HUNT klasės laivo.
Skelbiama, kad jis kainuos 62,4 mln. eurų.
Ši suma apima ne tik laivo pirkimą, bet ir jo atnaujinimą, atsargines dalis ir remonto darbus, kuriuos lygiai taip pat, tik greičiau ir pigiau būtų galima atlikti Lietuvoje.
Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius
„Tokia situacija kelia didelę nuostabą. Per 30 nepriklausomybės metų, kai gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, jau turėjome suvokti, jog valstybės finansus ir ES gaunamas lėšas turime naudoti ir investuoti taip, kad sukurtume kuo didesnę pridėtinę vertę valstybės viduje.
Kodėl skandinavai, prancūzai ar vokiečiai pirmiausia galvoja apie savo gamintojus ir tik negaudami reikiamos kokybės ieško užsakymų įgyvendintojų užsienyje?
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė stato pakrančių apsaugos laivus Vokietijai, įgyvendina Prancūzijos, Nyderlandų užsakymus, jų užsakovai skandinavai. Tai rodo, kad jie atitinka aukščiausius pasitikėjimo ir kokybės reikalavimus. Tačiau Lietuvos valstybinės institucijos nepasitiki net ir pasaulyje pripažintais savo gamintojais. Deja, tokių istorijų galime rasti ne vieną ir įvairiuose sektoriuose.“
