Nors eitynių organizatoriai jau po susitikimo su Seimo vadove vylėsi, kad ji turės „politinės valios ir drąsos atvykti šeštadienį“, nes konkretaus atsakymo po kvietimo taip ir nesulaukė, pati V.Čmilytė-Nielsen vėliau patikino, jog tądien eitynėse dalyvauti negalės, nes Vilniuje turės priimti eurokomisarą.
„Kaunas pride“ atstovai sako, kad eitynės vyks bet kokiu atveju, o Kauno miesto savivaldybės veiksmus vilkinant procesus dėl eitynių maršruto derinimo vadina kenkimu „žmonių, kurie eina kovoti už savo teises, saugumui“.
Ko reikalauja?
„Kaunas pride“ atstovai V.Čmilytei-Nielsen įteikė manifestą, kuriame – 14 reikalavimų dėl LGBTQ+ bendruomenės problemų Lietuvoje. Tarp jų – LGBTQ+ bendruomenės lūkesčiai dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo, galimybės įsivaikinti, pasikeisti lytį.
„Reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą. Manome, kad tai turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskrimuojant pagal šeiminį statusą. Tai galiotų ir vienišoms mamos, ir seneliams, kurie augina vaikus, tiek LGBTQ+ bendruomenės nariams.
Reikalaujame, kad būtų pakeistas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė. Reikalaujame, kad būtų apsaugoti žmonės darbo santykiuose. Net 32 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių 2019 metais darbe patyrė diskriminaciją. Manome, kad jiems reikėtų didesnės apsaugos.
Taip pat reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, jog būtų užtikrinta žmogaus lytinė tapatybė, nereikėtų žmogui paduoti Lietuvos valstybę į teismą, o tai galėtų būti padaryta oriu būdu“, – po susitikimo dėstė „Kaunas pride“ atstovas Rokas Budrauskas.
Eitynių organizatoriai taip pat siekia, kad mokyklose, kolegijose ir universitetuose jaunimas būtų mokomas apie LGBTQ+ istoriją, kovą už žmogaus teises, be to, turėtų lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis, pamokas.
„Norime sveikatos apsaugos, kur LGBTQ+ bendruomenė nebūtų diskriminuojama, o būtų priimama. Norime oraus lyties keitimo akto, kurį jau įpareigojo Civilinis kodeksas 2000 metais, bet per 21 metus nebuvo priimtas joks įstatymas ir tai nėra reglamentuojama“, – toliau vardijo R.Budrauskas.
Kartu reikalaujama psichologinių LGBTQ+ jaunimo problemų sprendimo. Siūloma, kad visam jaunimui Lietuvoje būtų nemokamai teikiamos psichologinė konsultacijos.
„Termino tikrai neduodame. Mes esame realistai. Nemanau, kad reikėtų nustatyti kažkokį terminą. O kas bus toliau? LGBTQ+ bendruomenė toliau reikalaus teisių, kol būsime lygiaverčiai piliečiai“, – kalbėjo vienas iš eitynių organizatorių.
Piktinasi Kauno savivaldybės veiksmais
„Kaunas pride“ atstovai piktinosi Kauno miesto savivaldybės veiksmais dėl eitynių maršruto derinimo. Pasak jų, tempdama gumą savivaldybė „tiesiog nori sukurti nesaugią padėtį miestiečiams“. Eitynių organizatoriai pareiškė, kad visi žmonės, kurie mieste nori kovoti už savo teises, yra „spaudžiami į tylą“.
„Kaunas tikrai yra pasiruošęs. Kiek kalbėjomės su policijos pareigūnais, atrodo, kad Smetona tuoj perversmą darys Lietuvoje, nes iš tikrųjų bus labai daug apsaugos – tiek aplink Laisvės alėja, tiek aplinkinėse vietoses. Saugumu tikrai nesirūpiname“, – aškino R.Budrauskas.
Paklaustas, ką mano apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pokštą, esą Kaune praėjusią savaitę smirdėjo dėl artėjančių eitynių, jis nedaugžodžiavo: „Čia, sakyčiau, dar vienas gražiausių jo išsireiškimų.“
Jis skaičiavo, kad eitynėse šeštadienį turėtų dalyvauti apie 1000 žmonių. Į eitynes organizatoriai kvietė ne tik Seimo pirmininkę, bet ir kai kuriuos Seimo narius ir visas tris valdančiąją koaliciją sudarančias partijas.
„Visus, kurie balsavo už Partnerystės įstatymą, tikrai kvietėme“, – pažymėjo R.Budrauskas, pridurdamas, kad iš kai kurių politikų jau sulaukė teigiamo atsakymo.
V.Čmilytė-Nielsen: tiesų yra svarbūs klausimai, kuriems reikia politinės valios
Savo ruožtu Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad šeštadienį rengiamose eitynėse dalyvauti negalės, nes turi priimti į Lietuvą atvykstantį eurokomisarą. Gautam reikalavimų sąrašui įgyvendinti, pasak jos, reikia politinės valios.
„Daug svarbių klausimų yra surašyta šitame sąraše. Dalis jų yra jau sprendžiami, dalis – paruošimo stadijoje. Dėl dalies aš į susitikimo iniciatorius kreipiausi prašydama galbūt platesnio paaiškinimo, sukonkretinimo. Tai iš tiesų yra svarbūs klausimai, kuriems reikia politinės valios ir politinio dėmesio“, – teigė ji.
Parlamento vadovė negalėjo atsakyti, kiek iš pateiktų reikalavimų galėtų būti įgyvendinti dar šioje Seimo kadencijoje.
Aiškinasi teismuose
Šeštadienį Kaune, Laisvės alėjoje, rengiamos LGBTQ+ eitynės. Miesto savivaldybė birželį nesuderino šių eitynių maršruto, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams.
Tačiau eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.
Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis panaikintų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kol kas byla nenagrinėta.
