Vien mažais medikų atlyginimais jau negalima paaiškinti Lietuvoje išlikusio kyšininkavimo

Medikai neretai pavadinami kariais, besikaunančiais fronto prieš koronavirusą priešakinėse linijose. Kita vertus, sveikatos apsauga – labiausiai Lietuvą į kyšininkavimo liūną tempianti viešųjų paslaugų sritis. Pasaulio korupcijos barometro tyrimas rodo, kad medikų kyšininkavimas ES erdvėje dar didesnį mastą nei pas mus yra įgijęs tik Rumunijoje: ten 22 proc. valstybinių ligoninių pacientų prisipažino davę kyšius, o Lietuvoje – 19 procentų.

Gydytojas.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Gydytojas.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 2, 2021, 7:06 AM

Negana to, net ketvirtadalis pacientų teigė, kad geresnei medicininei pagalbai gauti pasinaudojo pažintimis.

Galbūt lietuviams tokie apklausos skaičiai nedaro įspūdžio ir gali atrodyti menkesni, nei yra realybėje, nes apie vokelius medikams, ypač sunkesnių ligų atvejais, turbūt yra girdėjęs kiekvienas.

Kai kuriose ligoninėse tai tiesiog kasdienė praktika, nors nebūtinai medikai prašo neoficialaus atlygio – neretai patys pacientai yra įsitikinę, kad jie privalo susimokėti už operaciją ar sudėtingesnes procedūras, nes antraip nesulauks reikiamo dėmesio, į juos bus žvelgiama atsainiai.

Tokios tradicijos gydymo įstaigose įsigalėjo ne šiandien. „Transparency International“ Lietuvos skyrius teisingai apibendrina, kad tai sovietinis palikimas, kurio iki šiol nepavyksta atsikratyti.

Kyšininkavimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje jau kiek mažėja, bet kaip dar smarkiai šis reiškinys išsikerojęs, gerai matyti palyginus su kitomis ES šalimis, ypač Skandinavijos.

Pavyzdžiui, Danijoje kyšį gydymo įstaigose yra davęs tik 1 iš 100 pacientų. Į skandinavus dairosi ir estai – jų 2 proc. „patepė“ medikus. Tai irgi vienas mažiausių korupcijos rodiklių ES.

Pas kitus kaimynus medikams daug dažniau neoficialiai atlyginama – taip teigia po 10 proc. latvių ir lenkų. Vis viena šiose šalyse kyšininkavimas sveikatos apsaugos srityje beveik perpus menkesnis nei Lietuvoje.

Labiausiai turėtų stebinti, kodėl labai panašios istorinės praeities ir tradicijų Latvijoje medikai kyšių gauna daug rečiau nei Lietuvoje. Atsakymui į šį klausimą reikėtų specialių tyrimų. Galbūt tam turi įtakos mūsų šalyje vėluojanti sveikatos apsaugos reforma, kuri ypač ryžtingai buvo įvykdyta Estijoje ir, matyt, padėjo atsikratyti kyšininkavimo.

Vien mažais medikų atlyginimais jau negalima paaiškinti Lietuvoje išlikusio kyšininkavimo. Niekam ne paslaptis, kad dažniausiai vokeliais atsilyginama aukštos kvalifikacijos specialistams, pirmiausia chirurgams, o šių gydytojų ir oficialus atlyginimas anaiptol jau ne toks menkas kaip praeityje, gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Aišku, Vakarų Europos šalyse ir ypač JAV medikai uždirba dar gerokai daugiau nei Lietuvoje.

Tai svarbiausia priežastis, kodėl daug medicinos specialistų, ypač jaunosios kartos, išvyksta dirbti į užsienį. Mat Lietuvos aukštosios mokyklos gerai parengia medikus ir jie paklausūs svetur.

Greitai sveikatos apsauga gali susidurti su panašia problema kaip švietimas – vis daugės pensinio amžiaus medikų, o juos pakeisti turinčių jaunų specialistų labai trūks.

Kita vertus, būtent jauni Lietuvos medikai gerokai nepakantesni kyšių tradicijoms. Visuomenėje jau sklando kalbų apie atvejus, kai jauni gydytojai kategoriškai atsisako paimti jiems kone prievarta paciento brukamą vokelį su pinigais. Ir viešojoje erdvėje jaunųjų medikų organizacijos pliekia kyšininkavimo papročius.

Vadinasi, galima tikėtis, kad ilgainiui neoficialūs atlygiai nebus kasdienybė ir Lietuvoje, kaip tai jau nutiko Estijoje, juo labiau kad ir bendras kyšininkavimo lygis mūsų šalies viešajame sektoriuje mažėja – pernai vykusios apklausos duomenimis, per ketverius metus jis smuko nuo 24 proc. iki 17 procentų.

Atrodytų, pažanga didžiulė, nors, aišku, kyla klausimas, kaip tiksliai realią padėtį atspindi visuomenės nuomonės tyrimai. Vienaip ar kitaip, pagal bendrą korupcijos lygį Lietuva bent jau nėra ES pirmūnė blogąja prasme – šis rodiklis aukštesnis Rumunijoje, Bulgarijoje, o toks pat – Vengrijoje.

Suprantama, Lietuvai dar reikėtų smarkiai pasitempti, kad šis korupcijos rodiklis atitiktų nors ES vidurkį, vertinamą 7 proc., o ką jau kalbėti apie mažiausiai korumpuotas net pasaulyje Skandinavijos šalis, kur vos apie 1 proc. žmonių prisipažįsta susidūrę su šiuo reiškiniu.

Pasaulio korupcijos barometro duomenys rodo, kad ir Lietuvoje padėtis gerėja.

Pernai 42 proc. gyventojų (net tris kartus daugiau nei 2016 metais) palankiai įvertino valdžios pastangas tramdyti korupciją, o apie trečdalis mano, kad jos per tą laiką ir sumažėjo.

Regis, tam įtakos gali turėti ir politiniai procesai, susieti su Seimo rinkimų ciklais, – 2016 metais ir opozicinės partijos, ir tuometė prezidentė D.Grybauskaitė smarkiai kritikavo valdžioje buvusius socialdemokratus dėl išsikerojusios korupcijos, o 2020 metų rinkimų kampanijoje bent jau šalies vadovas G.Nausėda taip valstiečių nepliekė.

Žinoma, jau daugiau kaip pusantrų metų siautėjantis koronavirusas daro įtaką visoms gyvenimo sritims ir keičia žmonių vertinimus. Bet dar sunku pasakyti, koks karantino poveikis korupcijai.

Stokholmo ekonomikos mokyklos tyrimas rodo, kad per 2020 metus išsiplėtė šešėlinė ekonomika visose trijose Baltijos valstybėse, – Lietuvoje 2,2 proc. – iki 20,4 proc. ir pagal šį vertinimą mūsų šalis atsidūrusi per vidurį tarp Latvijos ir Estijos. O juk šešėlinė ekonomika – svarbus korupcijos šaltinis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.