„Manau, kad tai yra ne ta diskusija, kurios bent jau Lietuvos pusė nori. Perdalijimas yra svarbi priemonė, bet ji tikrai negali tapti pagrindine ar net vienintele priemone“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, Liublianoje įvykusio susitikimo metu buvo aptartos kitos priemonės, pavyzdžiui, intensyvi ir aktyvi Europos Sąjungos pagalba toms valstybėms, kuriose krizės prasideda.
„Pirmiausiai mes turime pagelbėti tai valstybei, kurioje krizė prasidėjo, tada turime dirbti su tomis valstybėmis, kurios yra tos valstybės kaimynės, pasiūlyti pagalbą joms. Turime kalbėti apie sienų apsaugą, aiškią, stiprią, konkrečią išorinių ES sienų apsaugą. Ir turime kalbėti apie žmonių, kurie į ES pateko nelegaliai, grąžinimą į jų kilmės valstybes“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, migrantų išsiuntimas į kitas ES valstybes siųstų pavojingą signalą.
„Akcentuojant tai, tada galima pridurti, jog jeigu mes atsidursime situacijoje, kurioje ir pastačius sienas, ir padedant valstybėms, ir susitvarkant su visomis kitomis priemonėmis, mums nebelieka nieko kito, kaip (migrantus – aut.past.) perdalinti, tai Lietuva tose programose yra dalyvavusi ir anksčiau – savanoriškai.
Tačiau jeigu akcentuojame tik perdalijimą, mes siunčiame neteisingą signalą valstybei, kurioje krizė prasidėjo. Mes pasakome, „Jūs ateikit, nesvarbu, ar nelegaliai – mes jus persidalinsime“. Tai yra pavojingas signalas. Humanitarinės krizės nėra sprendžiamos priimant visus žmones, kurie tiesiog nori pabėgti“,- pabrėžė G.Landsbergis.
„Europos Sąjunga turi kur kas daugiau instrumentų, o jeigu jų neturi, juos turi susikurti, kurie padėtų spręsti humanitarines krizes tose valstybėse, kuriose jos prasideda“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie derybas su Irako Vyriausybe dėl galimybės deportuoti nelegalius migrantus atgal į šią šalį, G.Landsbergis teigė, kad URM atstovas šiomis dienomis turėtų pradėti darbą Bagdade.
„Kol kas matome didėjantį skaičių savanoriškai grįžtančių žmonių. Tai džiugina dėl to, kad šiandien tai yra praktiškai vienintelė mūsų turima priemonė, kurią Vyriausybė gali naudoti – įtikinti žmones, pasiūlyti jiems tam tikrus argumentus, kuriais remiantis žmonės pasirinktų grįžti atgal. Susidomėjimas auga“, – pažymėjo ministras.
G.Landsbergis pripažįsta, jog įtikinti Iraką priimti deportuotus žmones kol kas yra iššūkis.
„Nepaisant to, kad ES ir turi susitarimą su Iraku būtent dėl deportacijos. Irakas tiesiog kitaip vertina tą susitarimą. Dėl to labai svarbus yra mūsų Europos partnerių palaikymas“, – kalbėjo ministras.
