Minint 80-ąsias Holokausto metines, Dzūkijos sostinėje atidaryta restauruota sinagoga, tapusi Alytaus audiovizualiųjų menų centru.
XIX a. statyti žydų maldos namai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sovietiniais metais juose buvo druskos sandėlis, viščiukų perykla, vėliau ilgą laiką jis stovėjo užkaltais langais, kiauru stogu ir trupančiomis sienomis. Po neseniai pasibaigusios rekonstrukcijos sinagoga buvo perduota Alytaus kraštotyros muziejui.
Nemeikščiai
Utenos rajone esančioje plastiko perdirbimo įmonėje ankstyvą ketvirtadienio rytą žuvo 64 metų darbininkas.
Jis valė plastiko smulkintuvą, kuris buvo įjungtas. Įrenginys įtraukė vyrą ir jį sužalojo.
Nelaimę pastebėję bendradarbiai išjungė smulkintuvą, iškvietė pagalbą, bet medikai jau nebegalėjo padėti mirtinai sužalotam darbininkui.
Selema
Šalia senojo plento Marijampolė–Kaunas, ant Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančio tarpukario Lietuvos prezidento dr. K.Griniaus paminklo (skulptorius K.Balčiūnas), pastatyto 1994-aisiais, kai į gimtinę buvo pargabenta urna su prezidento palaikais, atsirado Pasaulio tautų teisuolio ženklas.
Jo iniciatorius yra architektas T.Budzys. Ženklą iš žalvario lydinio sukūrė skulptoriai J.Gencevičius ir A.Šėmis. Pasaulio tautų teisuolio vardas K.Griniui, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiam žydų tautybės žmones, buvo suteiktas 2015-aisiais.
Varnagiriai
Alytaus rajone, Krokialaukio seniūnijoje, gyvenanti Monika Aliulienė šią savaitę atšventė 100 metų jubiliejų.
Senjora su vyru užaugino 6 vaikus, turi 6 anūkus ir 7 proanūkius. Moteris daug metų nuo ryto iki vakaro sunkiai dirbo kolūkyje, turėjo nedidelį savo ūkį, o laisvalaikiu mėgo dainuoti, gražiai pasipuošti.
M.Aliulienė yra septintoji šiemet 100 metų jubiliejų švenčianti Alytaus rajono gyventoja ir antroji Krokialaukio seniūnijoje.
Iš viso Alytaus rajonas didžiuojasi net 11 šimtamečių.
Auleliai
Anykščių rajono kaime policijos pareigūnai vidurdienį pastebėjo į pakelės griovį nuvažiavusį kombainą ir patikrino sunkiasvorės technikos nesuvaldžiusio 31 metų vairuotojo blaivumą.
Paaiškėjo, kad kombainininkas prie vairo sėdo visiškai girtas. Alkoholio matuoklis užfiksavo 3,70 promilės.
Šiauliai
Rugsėjo 22-ąją visi šiauliečiai ir miesto svečiai viešuoju transportu galės naudotis nemokamai. Taip Šiaulių miesto taryba nusprendė paminėti Baltų vienybės dieną ir visame pasaulyje minimą Dieną be automobilio.
Keleivius vežanti bendrovė „Busturas“ siūlė nemokamai vežti tik vairuotojo pažymėjimą turinčius keleivius, bet politikai nutarė atverti piniginę dar plačiau. Šis mostas mokesčių mokėtojams kainuos 14 tūkstančių eurų.
Liubavas
Kalvarijos savivaldybės pakraštyje, prie pat sienos su Lenkija esančiame kaime, buvo atidengtas paminklas partizanų vadui J.Lukšai-Daumantui, žuvusiam prieš 70 metų.
Pasipriešinimo kovų dalyvis, palaikydamas ryšį su Vakarais, nešdamas žinią apie lietuvių kovas su okupacine valdžia, Lietuvos sieną slapta kirsdavo netoli tos vietos, kurioje iškilo architekto S.Pūtvio sukurtas paminklas.
Magučiai
Netoli Zarasų esančiame kaime nukentėjo su trimis vyrais konfliktavęs 37 metų šio kaimo gyventojas. Jį barnio įkarštyje, manoma, pneumatiniu ginklu apšaudė vienas atvykėlių.
Iš pradžių nukentėjėlis dėl sužalojimų pilve, rankoje bei kitose kūno vietose buvo nuvežtas į Zarasų ligoninę. Paaiškėjo, kad vyrui reikalinga operacija, todėl jis nugabentas į Utenos apskrities ligoninę.
Klaipėda
Mieste pradėjo važinėti dar nematytas naujas elektrinis autobusas „Solaris Urbino E18“. Lenkijos gamintojai pasiūlė klaipėdiečiams jį išbandyti. 18 metrų ilgio žemagrindžiame autobuse yra 57 sėdimosios vietos keleiviams, vienu įkrovimu jis gali nuvažiuoti iki 150 kilometrų, pritaikytas specialiųjų poreikių žmonėms.
Klaipėdos autobusų parkas artimiausiais metais ketina įsigyti iki 20 elektrinių autobusų. Dalis jų galėtų būti būtent tokie ilgieji autobusai, skirti keleiviams vežioti piko metu.
Dabar uostamiestyje maždaug pusė visų autobusų yra ilgieji.
Miesto dramos teatras netradiciškai pradėjo naująjį sezoną – į jaukų vakarą pakvietė žiūrovus. Jiems buvo atidarytos senojo teatro pastato durys, o teatro fojė buvo galima apžiūrėti rekvizitą iš ankstesnių spektaklių.
Lydimi aktorių Renatos Idzelytės ir Tomos Gailiutės jie apžiūrėjo naujausio spektaklio „Borisas Godunovas“ kostiumus – apie juos pasakojo siuvėja Loreta Paugienė. Apie pastatymų scenografiją pasakojo Rytis Veverskis, o režisierius Paulius Tamolė drąsiausius pakvietė į sceną trims minutėms tapti aktoriais.
Miesto pakraštyje, netoli Kairių gatvės esančiame miške, grybautojai aptiko smarkiai suirusius žmogaus palaikus. Mirtis jį galėjo ištikti prieš pusmetį ar dar seniau. Kol kas nepavyksta nustatyti ne tik jo tapatybės, bet ir lyties.
Palaikai perduoti medicinos ekspertams, tačiau jeigu ir buvo naudojamas smurtas, jo požymius po tiek laiko aptikti gali būti sudėtinga.
Pagėgių savivaldybės kaime esanti Martyno Jankaus sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu. Čia XIX a. viduryje gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės akto signataras M.Jankus.
Lietuvos raštijai ir kultūros istorijai atsidavęs M.Jankus čia buvo įkūręs spaustuvę, kuri veikė 1892–1090 metais.
Jo sodyboje gyveno nuo valdžios represijų slapstęsi knygnešiai, visuomenės veikėjai. Po Antrojo pasaulinio karo sunaikintas spaustuvės pastatas atstatytas 1998 m. buvusioje vietoje.
Vėlų vakarą Bendrojo pagalbos centro operatoriai sulaukė 58 metų biržiečio pranešimo, kad lauke triukšmauja jaunuoliai ir jis tuoj eis jų iššaudyti. Į pranešėjo namus atskubėjo policijos pareigūnai. Gatvėje besibūriuojančių jaunuolių patruliai nepastebėjo.
Vyras įsileido pareigūnus į vidų ir grasindamas atstatė ginklą. Patruliams pavyko vyrą nuginkluoti.
Įvykio vietoje buvo surasti trys pneumatiniai ginklai – du šautuvai ir vienas pistoletas. Sulaikytas įtariamasis į alkoholio matuoklį pripūtė 2,08 promilės.
Juodkrantė
Raganų kalne darbuojasi keturi tautodailininkai – Valentas Butkus, Dalius Udrakis, Rimantas Zinkevičius ir Jonas Vaicekauskas. Artėjant šaltajam sezonui jie atnaujina medines skulptūras – iš viso jų čia yra 96.
Raganų kalne apsilankę poilsiautojai galės pabendrauti su tautodailininkais.
Du iš jų yra ir skulptūrų autoriai. Šiam gausiai lankomam
Neringos objektui jau 43 metai. 1979 metais į pirmąją kūrybinę stovyklą susirinkę liaudies meistrai išdrožė 25 skulptūras, įkvėptas lietuviškos etninės kultūros palikimo.
Ramygala
Panevėžio rajone apvogtas pailsėti sustojęs tolimųjų reisų vairuotojas lenkas. Po trečios valandos vyrą iš miego pažadino krebždesys lauke.
Išlipęs iš kabinos jis rado perpjautą priekabos tentą.
Buvo pavogti 9 televizoriai. Su grobiu nusikaltėliai jau buvo spėję dingti tamsoje.
Priekaboje buvo ir daugiau prekių, tačiau vagys nespėjo visko pagrobti.
Šioje aikštelėje jau ir anksčiau buvo taikytasi į besiilsiančius vairuotojus. Prieš 2 savaites mėginta apvogti poilsio sustojusį ukrainietį.
Panevėžys
Vėlų vakarą Žemaičių gatvės daugiabučio namo kieme buvo apiplėštas 30 metų vyras. Į aikštelę atvažiavęs panevėžietis vos spėjo išlipti iš mašinos, kai prie jo pribėgo nepažįstamas vyras.
Grasindamas peiliu plėšikas pareikalavo, kad auka atiduotų daiktus. Atėmęs telefoną ir piniginę nusikaltėlis ant vyro rankos piršto pamatė žiedą, todėl liepė jį nusimauti.
Tamsoje jis dingo su grobiu. Pareigūnai išsiaiškino, kad plėšikavo 35 metų vyras.
Kopgalis
Pasipildė Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivų flotilė – prie jos prisijungė Suomijoje pastatytas pakrančių patrulinis kateris „Boomeranger C-1100“.
12 metrų ilgio ir 3,6 metro pločio kateris gali pasiekti 45 mazgų greitį.
Jame sumontuota moderni navigacinė sistema ir elektroninė kartografija, vaizdo stebėjimo ir radijo ryšio įranga, paieškos ir gelbėjimo prietaisai.
Laive yra du gelbėjimo plaustai, kuriuose gali tilpti po šešis žmones, gelbėjimo tinklas, jis gali plukdyti 1300 kilogramų krovinį.
Šiauliai
Daugiau nei metus trukę miesto estrados modernizavimo darbai baigti. Nuo 1973 metų didesnių pakeitimų neturėjusi Šiaulių centrinio parko estrada atveriama lankytojams visiškai atnaujinta. Pirmasis renginys atkurtoje reprezentacinėje erdvėje vyks jubiliejinės miesto šventės „Šiaulių dienos 785“ metu.
Šiaulių centrinio parko kūrimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. 1965 metais buvo pradėta statyti didžioji parko estrada. Tribūnose tilpo 4500 žiūrovų. Po rekonstrukcijos amfiteatre įrengta daugiau kaip 5 tūkst. sėdimųjų vietų.
Buvusios estrados vietoje iškilo erdvi scena, pridengta lengvos konstrukcijos balno formos stogu. Galinėje estrados pusėje suprojektuotas pastatas, kuriame įrengti grimo kambariai, sanitariniai mazgai, poilsio kambarys, techninės, persirengimo ir viešojo tualeto patalpos.
