LSDP taryba šeštadienį rinkosi į posėdį, kuriame aptarė politines aktualijas, įvertino Vyriausybės Seimo rudens sesijai teikiamus įstatymų projektus.
„Mes (LSDP – aut.past.) turėjome aiškią poziciją dėl nepaprastosios padėties, ir ji pas mus neišsiskyrė. Kai sakėme, kad užtenka ekstremalios padėties.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pasienio savivaldybėse turi būti nepaprastoji padėtis. Už pusvalandžio išstoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir sako, kad nereikia jokios nepaprastosios padėties.
Aš aštuonerius metus išdirbau ministre ir nemačiau tokio chaoso, kad tokiais svarbiais, visapusiškai jautriais Lietuvai klausimais Vyriausybės nariai nesusėdo už bendro stalo ir neišdiskutuoja, nepriima svarbių sprendimų“, – stebėjosi LSDP lyderė.
Anot jos, visuomenės kritika Vyriausybei yra pagrįsta, ir akcentavo ministrų veikloje pasigendanti politinės vadybos.
„Pagrįstai mūsų žmonės kritikuoja Vyriausybę, yra nusivylę jos veikla. Todėl rekordiškai krito pasitikėjimas Vyriausybės nariais. Akivaizdu, kad kai kurie ministrai padarė nemažai klaidų. Aš tikrai suprantu, kad ministro pozicija yra labai sunki. Tikrai suprantu, kad yra sudėtingos situacijos, bet nėra laiko mokytis“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
„Ministro pozicija nėra pirmoko pozicija, todėl reikia būti pasirengus bet kokioms situacijoms. Aš pasigendu, žiauriai pasigendu politinės vadybos“, – pridūrė ji.
V. Blinkevičiūtė: premjerė pati turi susigaudyti, kad kai kurie ministrai negali dirbti
Po partijos tarybos posėdžio V. Blinkevičiūtė kalbėjo, kad premjerė Ingrida Šimonytė turėtų suprasti, jog kai kurie ministrai negali dirbti.
„Nevardysiu ministrų (kuriuos I.Šimonytei reikėtų keisti – aut.past.), todėl, kad aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti – jiems yra per sunku dirbti.
Man kartais žmogiškai gaila, tikrai labai nuoširdžiai sakau – jiems tikrai yra sunku. Tačiau Vyriausybės nario, ministro pozicija negali būti ta, kur ateini mokytis ir už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Tai – ne tas laukas ir ne ta vieta, kur turi mokytis abėcėlę“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Anot jos, jei premjerė išmintingai pasvarstys, ministrų kabineto korekcijos bus atliktos.
„Nereikia į tai žiūrėti kaip į baisų dalyką. Tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija“, – apibendrino ji.
Atitrūkę nuo realaus gyvenimo?
V.Blinkevičiūtė posėdžio metu aptarė ne tik migrantų krizės problemas, bet ir pandemijos valdymą. LSDP pirmininkė akcentavo, kad Galimybių pasas negali riboti gyventojų prieigos prie bazinių paslaugų.
Partijos pirmininkės teigimu, svarbu gerbti ir COVID-19 skiepais abejojančių gyventojų nuomonę. Pasak jos, siekiant spartesnės gyventojų vakcinacijos, būtina ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno žmogaus.
„Iš tikrųjų Galimybių pasas yra labai svarbi priemonė, pavyzdžiui, viruso atsekamumui, išaiškinimui ir panašiai. Tačiau pasakyti, kad apsaugos mus visus nuo COVID-19, – neišeina. Gyvenimas rodo ką kita“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
Vis dėlto, pasak LSDP pirmininkės, svarbiausia, kad Galimybių pasas neribotų Lietuvos gyventojų prieigos prie bazinių paslaugų.
„Bet vienas pats svarbiausias dalykas – Galimybių pasas negali būti žmonių veiklos diskriminavimo įrankis. Jokiu būdu negali. Ir, pirmiausiai, Galimybių pasas negali riboti mūsų žmonių prieigos prie bazinių reikalingų dalykų: sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų dalykų“, – akcentavo ji.
„Mes, socialdemokratai, tikrai pripažįstame skiepų naudą kovojant su pandemija, ir to niekas negalėtų paneigti. Tai supranta ir 71 proc., jau dabar gal ir daugiau, suaugusių pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų. (...) Tačiau būtina gerbti ir tų mūsų žmonių, mūsų piliečių nuomonę, kurie abejoja, skiepytis ar ne“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.
V.Blinkevičiūtė piktinosi ir Vyriausybės svarstomais ir greitai atšaukiamais sprendimais, pavyzdžiui – draudimu naudotis viešuoju transportu neturintiems galimybių paso. Partijos pirmininkė kalbėjo, kad valdantieji nesugeba įsiklausyti į žmones, pakankamai išdiskutuoti ir teikia siūlymus, kuriuos po to turi atšaukti, nes žmonės pasipiktina.
LSDP lyderė taip pat stebėjosi ankstesniu Vyriausybės sprendimu, kad Galimybių pasas galėtų būti išsiimamas tik naudojantis išmaniaisiais telefonais.
„Atsimenat, kokia buvo pradžia? Esą visi su išmaniais telefonais vaikšto, prie el. bankininkystės prisijungia. Kaip galima gyventi savame burbule ir būti atitrūkusiems nuo realaus gyvenimo? (...) Paskui puolė, suprasdami, kad žmonės negalės jo išsiimti, net ir pasiskiepiję ar atlikę testą. Po to jau ir „Sodra“, ir „Registrų centras“ ir ligoninės – kas tik nebuvo įtrauktas“, – stebėjosi ji.
LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė taip pat pabrėžė, kad socialdemokratų frakcija nepalaikytų Vyriausybės svarstomo siūlymo nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos.
„Iki kokio lygio lygio nuėjome! (...) Niekas nedavė teisės atimti iš žmonių sveikatos draudimo išmokas. Nesupratau premjerės pasisakymo, kada siejo sveikatos draudimą ir ligos išmoką su draudimo principais. Čia ne tas pats, kas civilinis draudimas. Tai yra socialinis draudimas, ir nereikia maišyti šių dalykų“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Pateikė septynis pasiūlymus
Socialdemokratai su savo pasiūlymais kreipėsi į I.Šimonytės Vyriausybę ir ragina imtis septynių konkrečių veiksmų.
Partija ragina peržiūrėti ir taikliau naudoti socialinius ir finansinius instrumentus, didinančius gyventojų pajamas: per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijas; taip pat socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus (pavyzdžiui, progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį apimantį visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo jų kilmės) – tokie pakeitimai sumažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų nelygybę; didinti stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimą siekiant didesnio biudžeto perskirstymo;
Nors darbdavių atstovai nepalaiko, imtis planų nuo 2022 m. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 730 eurų, kaip ir sutarta su profesinėmis sąjungomis; Darbuotojų, kurie gauna fiksuotą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto pajamas didinti koreguojant valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Išlaikyti egzistuojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui; nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams; bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti priemonių, kurios padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims padengti šildymo ir komunalines paslaugas veiksmingumą ir prieinamumą; atkreipti dėmesį į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;
Valstybiniame energetikos sektoriuje skatinti konkurenciją ir peržiūrėti valstybės įmonių pelningumo kriterijus;
„Žaliuosius“ mokesčius įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems;
Realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešajame sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas; spartinti senatvės pensijų didinimą; skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys;
Įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimtį ir gerinti jo kokybę.
