Seimas taip pat nutarė dėl siūlomų pakeitimų paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvados. Į Seimo posėdžių salę projektai turėtų sugrįžti lapkričio 16 dieną.
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlytai Darbo kodekso pataisai nepavyko pelnyti parlamentarų palankumo, nes jai nepritarta po pateikimo. Ji grąžinta iniciatoriui tobulinti.
Didžiausio Seimo narių palaikymo sulaukė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno S. Skvernelio siūlymas Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „mamadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.
Už tokią Darbo kodekso pataisą ketvirtadienį po pateikimo alsavo 75 parlamentarai, 2 buvo prieš, 14 susilaikė.
„Manau, kad šitas sprendimas yra racionalus, juo labiau, kad nėra jokio paaiškinimo, kodėl 12 metų, o ne 10, 14 ar 16? Galbūt galima projektą tobulinti ir numatyti, pvz., 18 metų? (…) Galbūt ir vieną vaiką auginanti šeima turi turėti tokias galimybes? Jeigu projektui bus pritarta, bus galima jį tobulinti“, – kalbėdamas su žurnalistais svarstė S. Skvernelis.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo „palaimino“ taip pat socialdemokratų inicijuotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.
Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“
Už šį projektą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.
Mažiau entuziazmo Seimo nariai rodė balsuodami už siūlymą prastovoje esančius darbuotojus palikti be išeitinių išmokų.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius Seimui pateikė Darbo kodekso pataisas, kurios leistų prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius nemokėti išeitinės išmokos.
Po pateikimo jos buvo priimtinos 54 Seimo nariams, prieš buvo 12, susilaikė 28 parlamentarai.
Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.
Pateikimo stadijos Seime neįveikė Lietuvos regionų frakcijos nario R. Žemaitaičio inicijuota Darbo kodekso pataisa. Jis siūlė kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.
Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.
Šiuo metu Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlė Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.
Už tokį teisinį reguliavimą balsavo 44 Seimo nariai, 3 buvo prieš, susilaikė 43 politikai. Projektas nebuvo galutinai palaidotas, bet grąžintas iniciatoriui tobulinti.
