Gali būti, kad Baltarusijoje greta sienos ruošiamasi statyti tvorą, o gal čia bus įrengiamos vaizdo kameros arba tiesiama pėdsakų juosta – atliekami darbai gali būti pritaikomi bet kam ir kol kas visiškai neaišku, kas yra planuojama miškuose į pietus nuo Medininkų pasienio kontrolės posto greta Padvarionių užkardos pasieniečių prižiūrimos teritorijos.
Pagal numerius matyti, kad eskavatoriai, kranai ir sunkvežimiai priklauso Baltarusijos valstybiniam pasienio komitetui. Lietuvos pusėje važiuojantį mūsų šalies pasieniečių visureigį baltarusiai nulydi įdėmiais žvilgsniais.
Per naktį sulaikyti 54 migrantai
Greta Medininkų (Vilniaus r.) įsikurusi Padvarionių užkarda per šią migrantų krizę gal nėra pats karščiausias taškas pasienyje su Baltarusija, tačiau ir sakyti, kad čia labai ramu, irgi negalima. Nuo metų pradžios užkardos pareigūnai fiksavo 26 sienos pažeidimus, sulaikė 188 pažeidėjus. Dalis šių pažeidimų susiję su nelegalia migracija. Visi sulaikyti pažeidėjai pasiprašė prieglobsčio ir šiuo metu laukia sprendimo.
„Sunkiausia buvo naktis, kai sulaikėme net 54 migrantus per vieną pamainą. Ne visus vienoje vietoje, bet vis po truputį – tai ten, tai kitoje vietoje. Smarkiai lijo, mano pareigūnai pervargę, sumirkę kiaurai, užkarda pilna žmonių – moterys su vaikais, besilaukiančios moterys. Juos visus reikia kažkur patalpinti, pamaitinti, apklausti... Iš ryto jau atvažiavo pagalba iš Vilniaus apklausų vykdyti. Bet ta naktis tikrai įsiminė“, – prisiminimais dalinosi S.Valainis.
Nuo rugpjūčio 4 d., kai įsigaliojo nurodymas migrantus apgręžti ir grąžinti atgal į Baltarusiją, Padvarionių užkardos teritorijoje fiksuota 17 apgręžimo atvejų, atgal į Baltarusiją sugrąžinta per 120 migrantų.
„Visi patruliniai automobiliai aprūpinti garsiakalbiais ir jei mes Baltarusijos teritorijoje matome žmones, kurie gali bandyti neteisėtai patekti į Lietuvą, yra paleidžiamas garso įrašas trimis kalbomis, kad to daryti negalima. Įraše skelbiama, kad norint prašytis prieglobsčio, tai reiktų daryti artimiausiame tarptautiniame sienos perėjimo punkte arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje Baltarusijos teritorijoje.
O jei neteisėti migrantai jau kirto sieną ir jie yra sulaikyti mūsų teritorijoje, jiems yra paaiškinama, kad jie sieną kirto neteisėtai, nurodoma grįžti atgal į Baltarusiją. Kol kas nebuvo nė vieno atvejo, kad reiktų naudoti jėgą arba spec. priemones. Žmonės, aišku, nebūna patenkinti, bet vykdo mūsų nurodymus. Apskritai, kiek mūsų užkardoje teko susidurti su migrantais, agresyvių nebuvo“, – pasakojo užkardos vadas.
Vaizdą fiksuoja per 100 kamerų
Mažesnį migrantų srautą savo prižiūrimoje teritorijoje, lyginant su kai kuriomis kitomis užkardomis, S.Valainis linkęs paaiškinti tuo, kad visas užkardos pareigūnų prižiūrimas 33 km ruožas yra padengtas modernia vaizdo stebėjimo sistema, dalį ruožo saugo ir tvora – vietomis Lietuvos pusėje, o vietomis ir Baltarusijos teritorijoje. Tiesa, Baltarusijos pusėje ji vietomis visiškai sugriuvusi.
Užkardos pareigūnų dispozicijoje šiuo metu – per 100 vaizdo stebėjimo kamerų turinčių ir naktinio matymo galimybes. Pradėta diegti 2014 m., pernai ši sistema buvo modernizuota. Buvo pakeistos pačios kameros, įdiegti techniniai sprendimai, kurių dėka į bet kokį judėjimą greta sienos kameros reaguoja automatiškai – pačios pasisuka ir priartina vietą, kurioje įtariamas sienos pažeidimas.
Dažnu atveju kameros fiksuoja migruojančius laukinius žvėris – lapės, stirnos ir briedžiai nesislapsto net dieną. Tačiau pasitaiko ir retesnių gyvūnų – pareigūnai ne kartą yra stebėję medžiojančius vilkus, o kartą kameros užfiksavo net mešką.
Pirmosios kameros buvo sugadintos
Moderni sistema fiksuoja bet kurį prie valstybės sienos prisiartinusį automobilį ar žmogų. Baltarusijos pusėje patruliuojantys kaimyninės šalies pasieniečiai – irgi kaip ant delno. Tad migrantų gabenimui, S.Valainio manymu, Padvarionių užkardos teritorija yra gana nepalanki.
„Prie mūsų jau artėja ir koncertinos tvora. Ji jau įrengta su mumis besiribojančios G.Žagunio užkardos teritorijoje. Tad neteisėtai kirsti sieną pas mus tuoj bus dar sudėtingiau“, – tvirtina užkardos vadas.
Valstybės sieną stebinčios vaizdo kameros įrengtos taip, kad piktavaliams būtų kuo sunkiau jas sugadinti. Tik pradėjus šiame ruože 2014 m. diegti vaizdo stebėjimo sistemas, dvi kameros buvo suniokotos. Viena buvo sudeginta, kitą sugadino į kameros stulpą įsiropštęs samdytas piktadarys.
Vėliau buvo nustatyta, kad kamerų įrengimu nepatenkintas kontrabandininkas iš Lietuvos nusamdė Baltarusijos teritorijoje gyvenantį vyrą, kad šis sugadintų vaizdo stebėjimo įrangą. Šis taip ir padarė. Netrukus tiek nusikaltimo užsakovas, tiek ir jo vykdytojas buvo sulaikyti. Pirmasis Lietuvoje, antrasis – Baltarusijoje.
„Tuo metu bendradarbiavimo buvo daugiau, baltarusiai geranoriškiau žiūrėdavo į mūsų prašymus ir pateikiamą informaciją. Žinau, kad lietuvis tikrai buvo nuteistas, o kuo visa istorija baigėsi juodą darbą atlikti nusamdytam baltarusiui, informacijos neturiu“, – pasakojo S.Valainis.
Migrantai apgyvendinti užkardoje ir sienos perėjimo poste
Migrantų krizei nesibaigiant, Padvarionių užkardos pasieniečiai kol kas savo atsakomybės teritorijoje susitvarko be karių ir kitų specialiųjų tarnybų pagalbos. Tiesa, į pagalbą su savo technika yra atvykę Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnai iš Nyderlandų ir Slovėnijos.
Du Nyderlandų pareigūnai ir atskubėjo į pagalbą, kai pažliugusiame pasienio ruože įklimpo žurnalistus vežęs visureigis.
„Prašom!“, – lietuviškai atsako plačiai besišypsantis jaunas olandas, kai jam dėkojama už pagalba angliškai.
„Dalis mūsų pareigūnų iki šiol negali vykdyti savo tiesioginių pareigūnų, nes saugo užkardos teritorijoje vis dar gyvenančius migrantus. Užkardos teritorijoje konteineriniuose nameliuose gyvena per 30 vyrų, dar keletas šeimų su vaikais apgyvendinta Medininkų pasienio posto teritorijoje. Ten pat apgyvendinti ir du, kaip jie patys nuo pat pradžių deklaruoja, netradicinės orientacijos vyrai. Jie yra pasiprašę prieglobsčio, laukia sprendimo. Kartu su kitais vyrais mes jų nenorėjome apgyvendinti dėl jų pačių saugumo“, – sako užkardos vadas.
Perkamiausių prekių sąraše karaliauja tepami sūriai
Dauguma saugomų užsieniečių yra irakiečiai. Tačiau yra keli sirai, keli egiptiečiai. Didelių problemų jie kol kas nekelia. Visi gyvena šiltuose konteineriniuose nameliuose (nors užkardos teritorijoje vis dar stovi palapinės, jos jau tuščios), jiems įrengti tualetai, yra dušas, valgomasis.
Savivaldybės atstovai migrantams kasdien atveža karšto maisto, pasieniečiai išduoda sausą davinį, atvažiuoja ir parduotuvė ant ratų, kurioje migrantai gali apsipirkti.
Perkamiausių prekių sąrašo viršuje karaliauja tepami lydyti sūriai. Taip pat migrantai perka daug batono, pieno, kiaušinių, vyrai mėgsta ir energetinius gėrimus. O štai mėsos – nelabai.
„Jie gal nepasitiki... Parduotuvės darbuotojai, mūsų patarti, atvežė jautienos, tačiau įsiūlyti pas mus gyvenantiems migrantams buvo sunku. Net mėsos konservus, kuriuos mes jiems vienu metu davėm, apžiūrinėjo labai įtartinai, nors ten ir buvo užrašyta, kad tai jautiena. Jie visai nevalgo kiaulienos, tad gal bijo, kad nebūtų apgauti. Tuo tarpu, kai pas mus dar gyveno daugiau šeimų su vaikais, tai jiems, kaip ir visiems vaikams, pirkdavo nemažai čipsų ir saldumynų“, – pasakojo S.Valainis.
Gal ir keista, tačiau ši migrantų krizė į užkardos gyvenimą įnešė ir tam tikrų teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, greta valstybės sienos gyvenantys žmonės pradėjo žymiai daugiau bendrauti su pasieniečiais.
„Anksčiau būdavo, kad kai kurie net nesisveikindavo. O dabar patys ateina ir klausia, kam ir kur skambinti, jei ką įtartino pamatys“, – šypsosi užkardos vadas.
