Antradienį A.Bilotaitė susitiko su Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattias Tesfaye.
„Aptarėme poreikį keisti ES teisės aktus. Lietuva yra paruošusi dokumentą, kuriame yra konkretūs siūlymai, kaip mes galėtume pakeisti teisės aktus tam, kad šalys, ištikus tokioms situacijoms, kai yra vykdoma hibridinė ataka ir kai prieš šalis nares kaip ginklas naudojami neteisėti migrantai, jog šalys galėtų gintis ir saugoti savo nacionalinį saugumą ir imtis reikalingų priemonių“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Anot ministės, bus siekiama, jog migrantų apgręžimas ekstremalioje situacijoje būtų įteisintas ES šalyse narėse. Siekiama numatyti, kad prieglobsčio kreiptis būtų galima tik pasienio punktuose. Kitas klausimas – fizinio barjero, kaip strateginio objekto, svarba, pabrėžiant, kad fizinis barjeras būtų finansuojamas iš europinių fondų.
A.Bilotaitė taip pat atsakė, kad šaltėjantys orai Lietuvos vykdomos migrantų apgręžimo strategijos nepakeis.
„Strategija bus tokia, kokia yra. Mes jos tikrai nekeisime todėl, kad yra priimtas sprendimas ginti savo sienas, ir mes jas ginsime. Bet, žinoma, humanitarinė pagalba bus suteikta“, – patikino ministrė.
Klausimai dėl saugumo
Lenkijos valdžiai nustačius, kad kai kurie į šalį patekę migrantai yra padarę nusikaltimų, kai kurie – susiję su Rusija, ministrė A.Bilotaitė patikino, kad Lietuvos institucijos imasi
„Mūsų Lenkijos kolegos tikrai dirba savo darbą, ir turiu patikinti, kad Lietuvos institucijos taip pat labai atidžiai ir efektyviai dirba, imasi atitinkamų priemonių“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Rugsėjo pradžioje buvo pasirodžiusi informacija apie neteisėtą migrantą, įtariamą ryšiais su teroristinėmis organizacijomis. A.Bilotaitė patikino, kad to asmens Lietuvoje šiuo metu tikrai nėra.
„Jei nustatomi panašūs atvejai, mūsų institucijos tikrai imasi atitinkamų priemonių, kokių reikia imtis atitinkamais atvejais. Galime jaustis užtikrinti, nes mūsų institucijos savo darbą padaro maksimaliai gerai“, – patikino ji.
„Situacija yra atidžiai stebima, informacija yra dalijamasi ir su kitomis šalimis, pagal tai yra reaguojama“, – pridūrė ministrė.
Dvišaliame susitikime ministrai aptarė neteisėtos migracijos situaciją Lietuvoje, Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugos klausimus, poreikį adaptuoti ES teisės aktus, kad būtų galima veiksmingai atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką.
Kaip skelbia ministerija, su neteisėtų migrantų antplūdžiu Danija susidūrė 2014-2015 m. – tuomet į šalį neteisėtai atvyko apie 36 tūkst. migrantų. Šiais metais Danijos Vyriausybė paskelbė politinį žingsnį – „nulinė tolerancija“ nelegaliai migracijai ir prieglobsčio prašytojams.
Danija yra vienintelė ES valstybė, kuri įstatymu įtvirtino galimybę steigti prieglobsčio prašytojų centrus trečiosiose (ne ES) šalyse. Taip pat minėtu įstatymu buvo labai sugriežtinta neteisėtos migracijos kontrolė.
